(Užbėgant už akių – man rašant apie kokybiškus ir skanius vokiškus vynus, nereiškia, jog siūlau pulti ieškoti ir gerti vien vokišką vyną. Yra tikrai labai labai daug ir prasto vokiško vyno. Kaip ir visur, svarbu atsirinkti).
Kaip jau tapo tradicija (tokia ir tradicija po dviejų savaičių, bet taps), šeštadienis yra linksmadienis. Aplinkiniuose miesteliuose, apylinkėse prasideda festivalių metas. Vyno ir gatvės muzikos dienos, vyno karalių ir karalienių rinkimai. Dauguma žmonių atostogauja, į Mozelio apylinkes suplūsta turistai iš visos Vokietijos ir kitų šalių. Vynas, alus liejasi laisvai visuose kampeliuose. “Ar pas jus Lietuvoje esti tokių festivalių?” – sulaukiau klausimo vakar. Esti. Bet susimąsčiau, kodėl užsienyje laisvai visi gali svaigintis ir gurkšnoti vyną iš normalių taurių, o ne plastikinių Švyturio extra bokalų. Mentalitetas. Aš labai atsiprašau, jeigu ką ižeisiu. Bet tokia realybė. Man įdomu, kaip atrodytų kitą dieną Pilies ir Vilniaus gatvės bei Katedros aikštė, jeigu pvz. per Gatvės Muzikos Dieną būtų leidžiama nešiotis butelius vynus, stiklines taures ir stiklinius bokalus. O be to tas taures ir bokalus vėliau grąžina atgal į tą palapinę ar kavinukę, iš kur pirko (nors vieną netikėtai radau savo rankinėje šiandien – vis tas lietuviškas mentalitetas išlenda).
Pirmas bandymas apsilankyti festivalyje (penktadienį) nepavyko, nes išsirengiau ne į visai sau tinkamą – per daug senų žmonių, keistai apsirengusių vyndarių ir taip pat intensyviai ieškančių (bet nerandančių) pramogų turistų.
(vienintelis gražus dalykas – gyva muzika netoli dangaus)
(“festivalis” nr.1)
(siūlomi užkandžiai)
Bet nepraradau vilties ir pasikonsultavus atradau labai linksmą ne tik festivalį, o festivalių festivalį. Netoliese yra toks miestelis Wittlich. Į jį apskritai savaitgaliais važiuoja visas aplinkinis jaunimas. Prisiveža begales stipriųjų gėrimų, geria geria, tada ieško sau antros pusės , o ryte neprisimena tos naujos antros pusės vardo (kaip pasakojo mano sutiktas naujas pažįstamas Kristoferis). Kad plūsta visas jaunimas ir pati pamačiau. Pilnas autobusas buvo jaunuolių su maišeliais, o maišeliuose butelaičiais ir daug jaunų išsidažiusių mergaičių. Atvirai pasakius jaučiausi lyg važiuodama su bendraklasiais į eksursiją. Bet pasiekus Wittlich ir pamačius marias minias žmonių (žymiai daugiau nei Basanavičiaus gatvėje piko metu) labai nudžiugau (po penktadienio bandymų rasti festival tai buvo atgaiva). Pasirodo vyko didelis Wittlich Säubrennerkirmes 2012 renginys. Galimybė atrakcionų, kelios gatvės mugės, palapinių, kuriose įsitaisę maisto gamintojai, vyndariai, aludariai, barmenai su kokteiliais, saldumynų gamintojai (pavyko rasti mano mėgstamiausių natūralių anyžinių guminukų, o tai yra labai gerai!!!)…
(klasės ekskursija)
(žmonės festivalyje Wittlich’e)
(daug žmonių festivalyje Wittlich’e)
(pramogos)
Kalbant apie vyną ir gėrimus – iš visų ragauti rūšių vyno nepavyko rasti nei vieno itin skanaus ir gero, tas teko vakaro pabaigoj po ne itin vykusių bandymų iškeisti į alų ir vokišką sidrą (Apfelwein*), kurio taure ir radau rankinuke. Kaip galima būtų paaiškinti vynų kokybę? Į festivalį suplūsta daug mažų gamintojų, o jeigu ir didesniųjų atstovų, jie siūlo bazinius vynus. O ir paklausa tokia: žmonės nenori mokėti daug ir jie tenkinasi paprastesniais gėrimais. Juk festivalis ir skirtas ne vyno degustavimui, o tiesiog neįpareigojančiam svaiginimuisi. Pasiteravus vieno vyriškio, koks vynas yra jo mėgstamiausias, išgirdau labai smagų atsakymą: „lieblich und süß wie ich“ (suprask, saldus kaip jis).
(gukšnoja visi visur)
(policija)
Kalbant apie muziką – buvo visokių keistų vokiškų ir nelabai keistų, bet vokiškų grupių, tarkim gerų didžėjų, bet ne apie muziką buvo esmė.
(dj)
Esmė buvo ir naujuose (ir senuose) pažįstamuose. Įvairiaplaukių, įvairiaspalvių, įvairiaseksualiniųpakraipų, įvairiaamžių, įvairiastilių žmonių buvo apstu.
(blizgučiai)
(blizgučiai ir tatuiruotės)
(kareiviai belaukiantys dešrainių)
Bet smagiausia, jog sutikau cellar masterį Thomą (jau rašiau apie jį) su didele kompanija draugų ir bendradarbių iš Peter Mertes Weinkeller (kurie labai draugiškai po kelių taurių prisižadėjo man surengti papildomų ekskursijų po laboratoriją, vyno rūsius ir gamybos sektorių artimiausią savaitę). O grįžimas namo tikrai neprailgo, nes sutikom Thomo buvusį kolegą vaikų darželyje, kuris maloniai parvežė namo (važiavimas vyko normaliu keleiviniu autobusu ir dar užsukome paimti mano dviračio, kuris buvo paliktas kito miestelio stotyje ir dar vairuotojas buvo apsirūpinęs dėže grįžtantiems namo atsigaivinti). Taip ir pasiekiau namus taxi-autobusu basom kojom (su kablais rankose) ir stikline sidro tašėje.
p.s.linksmybių metu laiko nuotraukoms nebuvo ir linkėjimai iš nuo karščio garuojančio Mozelio (dabar temperatūra siekia +44°C)!
* vokiškas sidras – Apfelwein, Ebbelwoi, Äppler, Stöffsche, Apfelmost (apple must – obuolių misa), Viez (iš lot. Vice – antrinis vynas arba vyno pakaitalas), ir saurer Most (sour must – rūgšti misa). Most terminas daugiausia vartojamas Austrijoje ir Šveicarijoje. Apfelwein (negalima vadinti sidru) pagrinde gaminamas iš Granny Smith arba Bramley obuolių rūšių. 5.5%–7% alkoholio ir rūgštoko, vaisinio skonio. Bet skonis labai skiriasi nuo ragautų Prancūziškųjų sidrų.