(bučkis iš dangaus)
(reikalingiausi daiktai – tinkamas apavas ir kuprinė)
Kas pasakė KAR? Varna Albertina. O kas pasakė, kad Mozelyje nėra dykumų? Nežinau. Užtat aš sakau, kad Mozelyje yra dykumų, yra nežmoniškas karštis, nežmoniški kiekiai vabalų ir driežų. Vynuogynų šlaitus apibūdinčiau – kalnai plius dykuma. Kopdama į stačius vynuogynus ir ieškodama atskirų ūkio plotų dviračiu jaučiuosi kaip kopikė + kalnų dviratininkė. Bet tuo pačiu ir kaip tikra dykumų klajoklė (tik trūksta kupranugario, nes vandens ten tikrai trūksta). Nepatartina lankytis bijantiems aukščio, driežų, vorų ar karščio. Tai jeigu kam nors iš pažįstamų reikės išvalyti velnią (arba baimę) ar apskritai atsiras norinčių, organizuosiu kursus.
(dviračio stovėjimo vieta)
(dykumų kaubojus)
Į dykumų tema. Tarp kitko, vokiečiai pasižymi itin geru humoro jausmu ir turi nemažą bagažą gerų juokelių (tik pirmiausia reikia gerai jų kalbą ir kultūrą perprasti). Kai kuriuos internacionalius pagaunu ir aš. Tai va kaubojus. Tikras dykumų kaubojus sėdi bare ir geria tikrą viskį kaip priklauso tikrai kaubojui. Staiga pro duris įeina itin žavinga moteris. Pasiteirauja, ar galėtų prisėsti šalia. „Žinoma“, – nužvelgęs ją taria tikras kaubojus. „Papasakok apie save, kas tu ir ką veiki?“ – teiraujasi žavi mergina. „Na…aš tikras dykumų kaubojus: kiekvieną rytą savo palapinėj išsiverdu kavos, geriu ją tekant karštai dykumų saulei, paruošiu kupranugarius ir klajoju po dykumą, taip, aš tikras kaubojus. O tu? Papasakok apie save?“ – atsako tuo pačiu kaubojus merginai. „O aš lesbietė. Kai atsikeliu – galvoju apie nuogas moteris, kai pusryčiauju, galvoju apie nuogas moteris, kai maudausi duše, galvoju apie nuogas moteris, kai pietauju, galvoju apie nuogas moteris, prieš miegą, galvoju apie nuogas moteris, sapnuoju irgi nuogas moteris…“ Po kažkiek laiko įeina kitas baro lankytojas, atsisėda šalia kaubojaus ir teiraujasi: „Kaip matau, esi tikras kaubojus, atrodai kaip tikras kaubojus, geri viskį, kaip tikras kaubojus, papasakok apie save“. „Prieš gerą valandą gal ir buvau tikras kaubojus, bet dabar manau, jog aš lesbietė…“
(gyvenimo eliksyras)
(įrašai)
Vynuogynų šlaituose galime rasti visko, o nuolatiniai mano gyvenimo palydovai čia tavo žvėrys, vabzdžiai ir paukščiai (nors anaiptol nesėdžiu miške). Pradedant tuo, jog vynotekoj turim kregždžių lizdą, Mozelyje plaukioja krūva ančių ir gulbių, naktim skraido šikšnosparniai, laksto stirnos kur netyngi, knibžda šernų (dar kolkas neteko susidurti, bet girdėjau pakankamai istorijų), skraido ereliai ar į juos panašūs paukščiai. Bet dažniausiai susitinku begalę driežų, įsitaisiusių ant įkaitusio skalūno, ir vorai mane supa visur…Jeigu kada nors bijojau voro, tai dabar laisvai jį galiu paimti rankom ir palydėti į pomirtinę kelionę arba bent tolėliau nuo manęs.
(milijonai driežų)
(nuotrauka specialiai mano mamai – tokių šliužų pilna visur po lietaus)
(aš po kopimo)