D E R V Y N A S

Vynas – tai istorija, geografija, kultūra, žemdirbystė, menas ir žmonės

Jurate Sprindziunaite

Draugai ir vynas, vynas ir draugai – tai du vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Apie jų sąsajas, apie beribį vyno pasaulį, apie jo kultūrą, apie darną su maistu, vietas, kurias privalo aplankyti vyno megėjai ir apie kompanijos „Vynas ir draugai” gimimą šnekučiuojamės su viena jos įkūrėjų, dabartine vadove bei savininke Jūrate Sprindžiūnaite.

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

Straipsnis talpintas žurnale “Virtuvė. Nuo…iki”, Nr.5 (71) 2015.

Jei dar neteko girdėti, įsidėmėkite: “Vynas ir draugai” – tai puiki organizacija, kurią būtų vadinti kompanija, užsiimanti profesionaliomis vyno degustacijomis, organizuojanti pietus ar vakarienes skirtinguose restoranuose su įvairiais šefais, be abejo, prie maisto derinant vyną ar kitus gėrimus. Negano to, jau kelinti metai labai sėkmingai veikia “Namų someljė” kursai (kuriuos išbandžiau ir pati) ir įvairios pavienės degustacijos, kurių metu tiek vyno pasaulyje žengiantiems pirmuosius žingsnius, tiek jau pažengusiems yra ką atrasti. Restoranų konsultavimas, vyno kortos sudarymas, net vyno išvykų ir rimtų kelionių organizavimas. Tiek ir dar daugiau su vynais susijusių pramogų siūlo “Vynas ir draugai”. Tai būtų galima pavadinti net tam tikra grupuote – patekęs į ją, ne tik nebenori išeiti, bet nori vis daugiau žinių, ragavimų, vakarienių ir malonių valandų valandas trunkančių pokalbių su bendraminčiais. Žinoma, prie taurės vyno…

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

(U.M.) Jūrate, kaip užsikrėtei vynu ir atsidūrei vyno pasaulyje?

(J.S.) Kad vynas yra įdomus, kiekvienas yra kitoks ir vertas dėmesio supratau jau po vidurinės. Ilgą laiką dirbau žurnaliste. Pamenu, 1996 metais mane išsiuntė į komandiruotę į Skuodą. O ten netikėtai atradau vyno parduotuvę, kurioje prie kiekvieno butelio buvo pridėtas išsamus aprašymas, vynai buvo sustatyti pagal regionus. Tiesiog neįtikėtina tokiu laikmečiu. Ir dar Skuode. Pamenu, UAB “Mineraliniai Vandenys” dar šiek tiek anksčiau Vilniuje buvo atidarę tokio tipo parduotuvę. Mane suintrigavo.

Po poros metų persikėliau dirbti į Tauragę, būdama gerbiama žurnaliste, buvau pakviesta vykti į komandiruotę į Frankfurtą. Likimo ironija – ten patekau gyventi į virtuvės šefo šeimą. Jis ruošdavo gardžią vakarienę, derindavo vynus ir visi kalbėdavomės. Išvydau bene gražiausius matytus vynuogynus…Degustavome Riesling vynuogės vynus. Grįžau, jau užsikrėtųsi šiuo hobiu.

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

(U.M.) Hobis tapo darbu?

(J.S.) Netrukus vyno kultūra pradėjo plisti ir Lietuvoje. Atsirado vis daugiau ir daugiau gėrimų importuotojų, kurie į Lietuvą veždavo vyndarius, vyninių atstovus, rengdavo degustacijas. Taip pat atsirado straipsnių apie vyno kultūrą, vyną, vyndarius. Tuo metu labai mažai kas rašė apie šias sritis. Tad sedėjau įsibėgėjančiame traukinyje. Importuotojų dėka aplankiau Šiaurės Ameriką, Čilę, Argentiną, daugelį Europos šalių: Italiją, Prancūziją…

(U.M.) Degustavai, rašei ir žavėjaisi….Nesinorėjo pačiai pradėti mokytis apie vyną ar dirbti su juo?

(J.S.) Ilgą laiką dirbusi viename didžiausių šalies dienraščių, išėjau dirbti į populiarių savaitinį žurnalą. Ten nereikėjo rašyti tiek straipsnių apie vyną. Mane apėmė straipsnių badas. Tuo metu gražiai sutariau su “Vyno Klubu” ir jie mane pakvietė mokytis į someljė mokyklą. Tada ir supratau, kad man su vynu savo gyvenime reikia sieti vis daugiau, daryti kažką rimčiau. Atėjusi dirbti į „Vyno Klubą” sutikau Arminą Darasevičių, Jolantą Smičienę, Jurgą Karinauskaitę. Nors buvau pakviesta į žurnalą, eidavau vesti degustacijų, pasakodavau klientams apie vynus. Jau gyvenau tuo. Po to likimas susiklostė, kad beveik visi vienu metu palikome „vyno Klubą”, o mudvi drauge su Jurga nutarėmė  įkurti “Vynas ir draugai”.

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

IMG_0799

(U.M.) Paminėjai kolegas, kurie tave įkvėpė ir buvo šalia. Kokius dar savo vyno mokytojus galėtum išskirti?

(J.S.) Su kolegomis mus jungė labai stiprus noras dalintis savo žiniomis. Noras ne tik jas kaupti žinias, bet ir duoti, skleisti kultūrą. Vienareikšmiškai didžiausia meile vynui gali užkrėsti vienas iš mano vyno guru Gintas Jašinskas. Tai žmogus, kuris labai giliai kabina. Jolanta Smičienė taip pat dega meile vynui ir labai eduktayviai moka ja dalintis. Be abejo, Arūnas Starkus, kuris yra puikus pedagogas.

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

(U.M.) Tavo gyvenimo misija – skleisti žinią apie vyną. Kokia ta žinia?

(J.S.) Na, turiu ir egoistinių tikslų (šypsosi). Noriu suburti kompaniją, su kuria galėčiau ragauti gerą vyną. Auginti dalijimosi kultūrą. Tai ne tik vyno ir maisto derinimas. Vynas yra istorija, geografija, kultūra, meno pažinimas, žemdirbystė ir žmonių pažinimas. Ruošdamasi paskaitoms ar degustacijoms sužinau įdomių faktų ir plečiu bendrą akiratį. Be to, yra svarbu kiekvienai progai išsirinkti tinkamą vyną, parinkti tinkamas taures, teisingai jį pateikti. Be abejo, teisingai priderinti prie maisto. Noriu, kad žmonės išgirstų.

(U.M.) Kad jau prakalbome apie vyno ir maisto derinimą…

(J.S.) Tai tikrai rimta sritis. Lietuvoje dar labai labai mažai virtuvės šefų supranta, kas iš tiesų yra vynas. Vyno ir maisto derinimas yra rimtas dalykas. Svarbu suprasti, kad vyno nepakeisi: į vyną nepridėsi daugiau cukraus, neatimsi rūgšties, nepašalinsi ąžuolo statinių įtakos. Na, o patiekalą gali trumpiau ar ilgiau pakepti, gali dėti daugiau ar mažiau druskos, daugiau ar mažiau pipirų. Galėčiau paminėti Šarūną Paškauską, taip pat Svajūną iš mėsa garsėjančio “Rib Room” restorano. Su jais puikiai sutariame ir randame bendrą kalbą derindami vyną su maistu.

(U.M.) Esi Lietuvos vyno kultūros dalis. Kokia yra vyno kultūra Lietuvoje tavo akimis?

(J.S.) Džiugu, jog vyno kultūra iš Vilniaus plinta ir į kitus miestus. Vilniuje ji klesti gan seniai, tačiau kitur sklinda pamažu. Vilniaus restoranuose jau galima tikėtis gauti taures pagal vyną: Pinot Noir vynuogės vynams, brandintam Chardonnay. Bet Vilnius nėra Lietuva, kaip ir Niujorkas nėra Amerika ar Paryžius nėra Prancūzija. Smagu, kad lietuviai labai imlūs naujovėms, nori ragauti. Jeigu tik turėtume daugiau pinigų, manau, kad visi dar labiau norėtų gerti gerus vynus.

(U.M.)Vyno degustacijos, “Namų somelje” kursai, “Putojančio vyno akademija”, kokius dar projektus vykdai paraleliai?

(J.S.) Kaip jau minėjau, mano tikslas – suburti grupę žmonių, kurie kartu norėtų ragauti įdomius vynus, atrasti ir sužinoti. Mūsų mokymų metu tai stengiamės ir daryti. Mokymus vedu aš, veda Jurga Karinauskaitė, Jolanta Smičienė, Arminas Darasevičius, Gintautas Dinda (paskaitos apie stipriuosius gėrimus) ir Modestas Vitkauskas (paskaitos apie “Riedel” taures). Neseniai vykdžiau vieną “Alitos” projektą. Jo metu važinėjau po mažesnius miestus, provinciją, pasakoju apie putojančio vyno istoriją, šampano gamybą, analizuojame, nagrinėjame, aišku, degustuojame. Gera matyti, kai žmonės domisi, jie ištroškę žinių.

(U.M.) Esi tikro šampano mėgėja, bet “Alita”…Įdomu… Ką manai apie jų vynus?

(J.S.) “Alita” yra lietuviškas prekės ženklas. Ir vienintelė putojančio vyno darykla Baltijos šalyse, kuri gamina vynus charmat Turime ją branginti. Šiais metais šiai putojančio vyno gamintojai sukanka 25 metai. Žaviuosi jų klasikiniai gaminiais ir žaviuosi jų technologe. Margarita ten dirba jau nuo 1976 metų, atvyko tik baigusi studijas tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Ji dega aistra darbui, serga už kiekvieno produkto, kamščių kokybę, už kiekvieną partiją. Teko neseniai vėl pabendrauti, be galo žavu žiūrėti į žmogų, kuris myli savo darbą. “Alitos” gaminamuose putojančiuose vynuose cukraus kiekis kiekvienais metais mažėja – tai sietina su vartotojų besikeičiančiu skoniu, supratingumu.

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

(U.M.) Na, gerai. O lietuviški vaisių vynai, ką manai apie juos?

(J.S.) Paragauti tikrai verta ir įdomu. Ledo obuolių vynas, aronijų vynai, labai patinka Ramoškos aviečių vynas, brandintas ąžuolo statinėje. Teko ragauti ir vyšnių vyno priderinti prie šerno kojos. Buvo tikrai gardu.

(U.M.) Kuo pati dabar degi ir žaviesi?

(J.S.) Biodinamika! Ir nevadinčiau tai mados reikalu, bent jau man. Kitiems gal tai ir mada. Man biodinamika – gyvenimo būdas. Biodinaminiai, organiniai vynai – jie turi savo energetiką. Jeigu aklos degustacijos metu jums pateiktų vienodų vynuogių, net vieno regionio tik skirtingų vyndarių vynus ir vienas jų būtų biodinaminis – atskirtumėte iškart. (Biodinamika – tai ne tik ekologiškas auginimas, gaminimas, biodinamika sujungia ir mėnulio fazes bei kitus gamtinius procesus – aut.past.). Pirkdami maistą, žmonės daugiau dėmesio skiria ekologijai, ieško kaimiškų vištų ar kiaulių, kaimiškų kiaušinių. Rinkdamiesi vyną dauguma net nepamąsto apie tai pirkdami vyną.

 (U.M.) “Vynas ir draugai” auga kartu su vyno kultūra. Kokia sėkmės paslaptis?

(J.S.) Na, dar nedrįsčiau teigti, jog mes labai stipriai ir sėkmingai augame. Viskas pamažu, natūraliai…Aš pati labai daug į save investuoju ir žinias: daug skaitau, keliauju. Visos mano kelionės, atostogos susijusios su vynais; lankau parodas, užsakinėju ir perku knygas, susijias su vynais. Nuoširdžiai noriu dalintis.

Jurate Sprindziunaite Šampanė

o

Įkvėpta Jūratės pokalbio ir garsiai pasitvirtinusi, jog pati judu teisinga linkme ir dirbu mėgstamą darbą, keliauju į Jūratės paskaitą “Putojančio vyno akademijoje” apie putojančius vynus ir šampaną.

Jurate Sprindziunaite Virtuve Urte Mikeleviciute

Jūratės rekomendacijos ir perliukai:

 

Vynai:

  1. Riesling vynai
  2. Pinot Noir vynai
  3. Syrah iš Šiaurės Ronos
  4. Šampanas. Tik jaunas, šviežias ir gaivus.

Maisto ir vyno deriniai:

  1. Šampanas ir austrės
  2. Žalios mėsos, tuno carpacio,taratai ir Pinot Noir vynai

Vyno kelionės:

  1. Vokietija – Rheingau ir Mozelis.
  2. Šventasis Prancūzijos trejetas – Šampanė, Burgundija, Chabli
  3. Italija: visa
  4. Naujoji Zelandija

Geriausi restoranai:

  1. “MOMO Grill”. Klaipėda.
  2. “Šiaurės jūra”. Vilnius
  3. “Gastronomika”. Vilnius

 

 

 

 

Share: