D E R V Y N A S

Kaip vieną rytą manyje gyvenantis džinas užsimanė ryžių

Dar ne tokiais gūdžiais spaudos ir žodžio laisvės laikais, t.y. 2017-aisiais ir iki to, buvau didžiausia burbulų fanė, o tik paskelbus praeitų metų tendencijas, kuriose pirmas vietas užėmė žuvies ir jūros gėrybių patiekalai, pati nepajutau, kaip jų suvartodavau galybę. 2017-ieji man buvo visiškai restoraniniai, visiškai degustacinių vakarienių, vyno vakarėlių, žuvies ir kremantšampaniniai metai.

Bet tada artėjo labai geri šiaip (pagal horoskopus ir nuotaiką), bet labai vynžmonėms metai. Ir smagiai per Kalėdas priragavus Šabli su balta mišraine, šampės su austrėmis tarpušvenčiu, man kažkas užėjo. Tiesiog vieną rytą manyje gyvenantis džinas užsimanė ryžių.

Pirma serija. Ryžių man ir mano džinui!

Iki to nei aš buvau didelė ryžių fanė, nei ką. Mėgau suši, mėgau ir visus tailandietiškus karius, rudenį visuomet suvalgydavau rizoto su baravykais, reguliariai aplankydavau “Briusly” dėl “Himalajų ekspreso” (pagal Tibeto tradicijas ruoštas vegetariškas patiekalas su špinatais, imbieru ir kokoso pienu, aišku, su ryžiais), kartą į du mėnesius keliaudavau į “Blue Lotus Indian & Thai Restaurant” sukirsti kokio patiekaliuko su tais pačiai ryžiais. Bet kad mano organizmas mėnesį norės ryžių, nuoširdžiai – nesitikėjau.

Tą rytą viriau ryžius ir nuo tos gruodžio 28d. aš mėnesį valgiau ryžius, kurių vis dar noriu ir juos dar vis valgau.

Pradžiai ryžius valgiau vienus, gardintus su druska ir šlakeliu sezamų aliejaus. Tuomet pradėjau eksperimentuoti, virdama juos žalioje arbatoje, tada supratau, kad negaliu gyventi be Basmati ryžių, virtų kokosų piene, padabintais keliomis skiltelėmis avokado, Maldon druska, Tellicherry pipirais ir tuo šlakeliu to paties mano jau minėto ir labai pamėgto sezamų aliejaus.

Po to taip įsijaučiau, jog išbandžiau juos virtus sojų ir migdolų piene. Prisiminiau vaikystę, kai mama virdavo ryžių košę su karvės pienu. Bet tai ir teliko prisiminimuose, nes karvės pieno mano organizmas neprašė.

Juos viriau sultyse…Vieną kartą sugalvojau ryžius išvirti greipfrutų limonade. Mėgstu kartumą. O greipfrutiniai dalykai pastarojo turi. Bet visuomet po eksperimentų grįždavau prie kokosų pieno.

Valgiau juos rytais ir pietums.

Mano Naujųjų Metų prieššventinė vakarienė įvyko “Rise” valgant suši. O pačius Naujuosius metus sutikau dalyvaujant draugų vakarėlyje ant kurių stalo prie visų skanių draugų ruoštų užkandžių buvo atskiras bliūdas su… ryžiais. Juos ir valgiau.

(„Rise“, suši)

Antra serija – Tikka Masala

Su asketišku meniu sutikusi Naujuosius Metus, pateikiau 2018-ųjų metų maisto tendencijų horoskopą, kurį sudariau kruopščiai rinkdama informaciją iš žymiausių maisto ekspertų, tinklaraštininkų, portalų, šefų ir kitų maisto bei kelionių tendencijų prognozuotojų bei diktuotojų.

(naminė Tikka Masala)

(„Briusly“, Tikka Masala)

(„Briusly“,  Gaeng Phed Gai)

(“Blue Lotus Indian & Thai Restaurant”, Tikka Masala)

Ir taigi, šių, 2018-ųjų TOPŲ TOP virtuvė – Indijos. Pastaroji primena, jog nevalia pamiršti ryžių. Visai greta gardusis ir mano bei viso Pasaulio sielas pavergęs Tikka Masala.

Tikka Masala – indiškas patiekalas, kuris susideda iš vištienos aštriame kario padaže. Kilęs iš Pandžabo regiono, tačiau lygiai taip pat priskiriamas ir Škotijos virtuvei. Mat Jungtinėse Valstijose tai bene pats populiariausias patiekalas.

Visuomet mėgau šį patiekalą, bet būtent sausį jis labai pataikė į mano valgymo žemėlapį, tad pradėjau jo tiesiog paniškai norėti ir, žinoma, valgyti. Dariau pati ir ėjau ieškoti jo Vilniaus restoranuose. Beje, apart mano minėtų vietų, super gerą radau „Gaspar’s“.

(„Gaspar’s, Tikka Masala)

Trečia serija –  sriuba ir višta

Tikka Masalą mėgstu ir su sūriu, ir su višta. Bet kaip bebūtų keista, kokį mėnesį nenorėjau sūrio, tad valgiau tik su višta. Taip į ryžių “dietą” (vadinkim šį etapą kaip tik norim) įtraukiau vištą. Ją valgiau ne tik indiškame amplua. Valgiau ir visiškai virtą, keptą, esu dėkinga savo darbui, nes bent pora kartų per savaitę ja mėgavausi “PERI PERI” vištienos restorane. Ten sėdau “ant” vištos molėje.

(„PERI PERI restas“, Višta Molė)

Molė – tai meksikietiškas padažas. Tiksliau, jų galybė. Molės padažas tradiciškai susideda iš čili, juodojo pipiro, cinamono, kumino bei šokolado. Tačiau visoje Meksikoje, o ką jau kalbant apie visą pasaulį, esti galybė jų rūšių. Sakoma, jog pas kiekvieną šeimininkę jis kitoks.

Kaip ir lyg truputį protingas žmogus suvokiau, jog vien valgydama ryžius negausiu visų reikiamų vitaminų, tad į savo sausio mėnesio mitybos planą įtraukiau ir įvairiausias sriubas. Kurios irgi yra 2018-ųjų metų maisto prognozių viršūnėse.

Ketvirta serija – džinas

Beveik trims savaitėms atsisakiau kavos. Ir…burbulų bei vyno. Mano vidinis dervynas tiesiog nusprendė šituos dalykus iškeisti į kažką kitą. Tuo kitu dalyku tapo džinas (toliau straipsnyje bus vadinamas nidžu).

Apie nidžtoniką sklandė gandai jau ilgus metus. Tendencijų planuotojai ne kartą paskelbė jį metų kokteilių nugalėtoju, o nidžas užvaldė gėrimų pasaulio atstovų ir prijaučiančių jam širdis. Nidžas kažkuomet buvo naudojamas ir medicinoje, kaip ir tonikas.

Nidžas – distiliuotas alkoholinis gėrimas su kadagio uogomis. Be abejo, nidžų, ypač dabar, esti galybė skirtingų rūšių, kurių kiekvieną sudaro vis kitoks žolelių, gėlių ir prieskonių mišinys.

Tonikas – gazuotas gėrimas, į kurį įeina chinino. Pastarasis suteikia kartumo. Jis dar vadinimas indišku toniko vandeniu, nes išrastas anglų Indijos kolonijose. Jis naudotas net ir kaip vaistas. Tonikas buvo geriamas kaip profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo maliarijos, plaučių uždegimo, gripo, karščiavimo, skausmo ir skrandžio ligų.

Atradau iš naujo jau pažįstamus ir ragautus prekinius ženklus, susipažinau su dar nematytais. Skaičiau ir domėjausi.

Be to, jis labai gerai tiko prie ryžių ir visų patiekalų su jais.

Tarp mano favoritinių: „The Botanist“ ir „Nikka Coffey Gin“.

Penkta serija – kame čia visa esmė?

Aš iki dabar nežinau, ar man pabudus vidiniam ryžių džinui sustreikavo skrandis ir kūnas atsiuntė signalus. Ar visgi norėjosi kitokių skonių ir potyrių. Gal jau laikas buvo gomuriui pailsėti nuo burrbulų, o skrandžiui nuo austrių. Gal susigalvojau naują dietą (nes išties numečiau pora kg). O gal organizmas nutarė savu kailiu išbandyti trend’us.

Kaip ten bebūtų – buvo žiauriai smagu ir skanu.

Atradimai su ryžiais:

  • Ryžiai virti kokosų piene.

Pradžiai ryžius virkite santykiu 1:2 su vandeniu, tuomet pilkite 1 dalį kokosų pieno. Pabarstykite druska, pašlakstykite sezamų aliejumi.

  • Ryžiai virti kokosų piene su avokadu.

Visas procesas toks pat, tik ryžius pagardinkite dar avokado skiltelėmis.

  • Ryžiai virti žalioje arbatoje.

Vietoj vandens pilkite žalią arbatą. Galite galiausiai įpilti kokosų pieno.

  • Ryžiai virti greipfrutų limonade arba sultyse.

Santykis išlieka visuomet tas pats 1:3 skysčio naudai.

  • Išvirti ir pakepti su kiaušiniu ryžiai.

Išvirtus ryžius pakepkite ant keptuvės, muškite kiaušinį, pilkite sojos padažo.

Beje, netrukus ir mano gero draugo šefo parekomenduotas ir duotas Tikka Masala receptas!

o

O reziume: visiems linkiu klausyti savęs!

Facebook komentarai:
Share:

Parašykite komentarą