D E R V Y N A S

Kaip ką kur ir su kuo valgysime 2019-aisiais metais

Jau tapo mano misija, kiekvienais metais papasakoti Jums, mylimieji skaitytojai, apie vyraujančias gastronomijos tendencijas pasaulyje. Nei vieno nesuklaidinčiau, jeigu čia dar kartą nukopijuočiau praeitų metų straipsnį, nes dauguma tendencijų užsitarnauja vietą jūsų skrandyje per metus ar netgi dvejus. Bet aš visuomet mėgstu pakalbėti apie mūsų ateitį per pasaulinę maisto prizmę. Taigi apie tai, ką pasaulis laiko 2019-ųjų tendencijomis, o ką galėsite įsidėti į savo šaldytuvą, spintelę ar restorano meniu – spręsti Jums.

1. Ramusis, bet ne toks ir ramus vandenynas

Jį galima skelbti šių metų Žemės pusrutulio žvaigžde. Azija, Centrinė Amerika ir Okeanija, – viskas, kas auga, gaminama ir yra valgoma ten – įvardijamas kaip tendencingiausias maistas. Dragon fruit (lietuviškai kertuotis), guava (lietuviškai gvajaja), filipinietiškos dešrelės longganisa (dešrelės panašios į chorizo), džiovintos krevetės, sepijos, krevečių pasta…Skamba egzotiškai! Bet juk ten ir yra egzotika (bent jau mums).

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Vegan ✨ (@purelykaylie) on

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Clifford Nick (@clifspoint) on

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Teachers Bee & Jovie 🇵🇭 (@thefoodadvenchers) on


2. Probiotikai

Probiotikų populiarumas jau net nukeliavo į grožio industriją (kremus ir serumus), o  maisto pramonėje paskutinius dvejus metus augimas šauna kosminės raketos greičiu.

Probiotikai mus pasiekia per fermentuotus ir marinuotus dalykėlius. Kimchi ir visos įmanomos daržovės iki patekdamos į valgytojų lėkštes sėkmingai pagyvena stiklainiuose.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Nilay Ornek (@nornek) on

 

View this post on Instagram

 

A post shared by @mistyyoon on


3. Riešutų sviestą išstumia sėklos

Tie, kas mėgo, tie ir toliau mėgs riešutų sviestą, ar tų puikiųjų anakardžių, migdolų, bet taip vadinamas new wave yra iš sėklų gaminti sviestai. Saulėgrąžų sviestas, Tahini pasta (kuri amžių amžiais buvo naudojama Viduriniuosiuose Rytuose, tačiau tik dabar prasiveržė į viso pasaulio virtuves) bei kanapių sviestas. Moliūgų sėklų ar net arbūzų sėklų (!) sviestas nori būti užteptas ant jūsų sourdough duonos.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Ceres Organics NZ + Australia (@ceresorganics) on


4. Ugly food. Ar tiesiog maistas su S raide.

Tenedencija glaudžiai susijusi su zero wasting (nulis švaistymo) ir atsakomybe prieš nepamatuotą maisto švaistymą. Šefai, baikit iš gero mėsos gabalo išpjaustinėti miniatiūrinio dydžio kvadratėlius ir atsirinkinėti pomidorus pagal jų formą. Madingos visokios dalys, visokių formų daržovės ir jokio švaistymo. JOKIO.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by The”Ugly” Fruit & Veg Campaign (@uglyfruitandveg) on

 

View this post on Instagram

 

A post shared by The”Ugly” Fruit & Veg Campaign (@uglyfruitandveg) on


5. Mama Afrika

Afrikietiškas stilius visiškai užvaldė interjero dizainerių ir visų baldų bei dizaino atributikų kūrėjų smegenis. Nepaisant to, jog sėdėsime ant afrikietiškais motyvais padabintų kėdžių, valgysime patiekalus, kuriuose bus bent vienas iš Afrikos žemyno kilęs prieskonis. Harissa, gali būti, kad išstums Tahini (nors tas laikosi baisiai tvirtai). Tai gan aštri pasta, pagaminta iš raudonosios paprikos, pomidorų, čili ir visokiausių prieskonių.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Tarla Dalal Recipes (@tarladalal) on


6. Cukrų, tikiuosi, jau pamiršote?

Kad ir kaip norėčiau įvesti įstatymą apmokestinantį cukrų, kurį pilatės į savo kavą (negaliu patikėti, kad vis dar tiek žmonių geria kavą su 10 g cukraus (2 šaukšteliai). Bet pasaulis vis gi intensyviai bando nuo jo pabėgti. Planuojama, jog 2020 metais ant maisto pakuočių bus liepiama nurodyti, kiek yra natūralaus cukraus, kiek pridėtinio. Natūralus, tai kuris yra vaisiuose bei daržovėse savaime. Nes nuo morkos iki pomidoro – visi turi cukraus.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Ghina Annisa (ギナ アンニサ) (@g.na_90) on


7. Sula, kaktusų ir klevų vanduo

Pastaraisiais metais kokosų vanduo buvo tiesiog sudievintas. Sakoma, kad jis tobulai susitvarko su pagiriomis ir yra tiesiog skani alternatyva vandeniui, bet nepailstamai ieškoma alternatyvų ir jam. Klevų vanduo skamba patraukliau dėl mažesnio cukraus kiekio, o kaktusų vanduo įvardijamas kaip naudingas odos revitalizacijai.

Tad gal ir mes prisiminsime savo seną gerą beržų sulą ir visi kartu pavasarį keliausime jos siurbti?

 

View this post on Instagram

 

A post shared by O seu Intermarché (@intermarchepenafieleparedes) on


8. Čiau bambino A B C D E F B6 B12

Iš žmonių gyvenimo bandoma išstumti sintetinius maisto papildus. Mokslininkai be perstojo pateikinėja straipsnius, kuriuose kalbama, jog organizmas visas medžiagas turėtų pasisavinti tik iš maisto. BET. Medicinos pramonė galinga irgi, tad ji siūlo geriamus ar visaip kitaip vartojamus vitaminus (ir ne tik tabletėse), didesnes jų koncentracijas ir kombinacijas. Ir teikia kitus argumentus apie tai, kad mums tikrai neužtenka tiek vitaminų, kiek gauname iš maisto. Nebent gyventume ramiai be streso, kur saulė šviečia daugiau nei nešviečia.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Vitamins N Herbs (@vitaminsnherbs) on

9. Trinti ir šaldyti

Panašu, jog humuso ir Tahini konsistencija pavergė visus. Gaminamos ne tik daržovių užtepėlės, daromi avokadų ledai, o desertui siūlomas šokoladinis humusas. Viskas, kas trinta iki standžios ir malonios konsistencijos – madinga.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Lauren (@flora_and_vino) on

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Brittany Mullins (@eatingbirdfood) on


10. Marine Munchies – jūrinės kilmės produktai ir užkandžiai (dažniausiai dehidratuoti)

Umami ir nebe tik umami! Visi užkandžių bei padažų variantai, kilę iš jūros yra #1. Džiovinti tunai ar lašišos odelė, jūros dumblių traškučiai, katsuobushi [katsobuši], žuvies taukai ar jų tabletės (o ko ne paįvairinus patiekalo ir jais). Jūros druska ir galybė jų rūšių iš visų pasaulio šalių jūrų.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Nutrient Avenue (@nutrientavenue) on

11. Druska

Druska ir vėl grįžo į madą. Šimtus metų ji buvo naudojama visose virtuvėse sustiprinti maisto skoniui. Tik dabar ji, kaip kava ar vynas, – svarbus terroir, šalis, džiovinimas, granulių dydžiai ir skonio intensyvumas. O sulig jūros produktų populiarumu į madą stipriai atėjo jūros druska. Kaip pavyzdžiui, Japonijoje suskaičiuojama apie 4000 druskos rūšių. O įdomiausia, – jos gamybos technologija – ji išgaunama džiovintas ne iš jūros vandens tiesiogiai, o džiovinant jūros dumblius.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by OTEL/OTX (@dewaissei) on

12. CBD

Deja Lietuvoje mes čia negalime garsiai daug kalbėti apie marihuanos aukso amžių. Ji legalizuojama vis didesniame skaičiuje šalių, o apie naudą organizmui kalbama jau seniai. Kanapių pienas, kanapių aliejus druska, batonėliai, kanapių ledai, kanapių duona…Alus su kanapėmis.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Jessi (@jessiiiii90) on


13. Grybiena

Dar viena karalystė, kuri kartais būna pamiršta – grybai. Baravykai ne tik į rizoto, Portobello ne tik į burgerius nevalgantiems mėsos, o pievagrybiai ne tik į sriubas. Džiovinti grybų užkandžiai, grybų miltai (jau rašiau 2018-ais metais apie juos, bet panašu, kad teks kartotis dar ir kitais metais, kol jie pasklis visur) ir visa grybiena geidžiama ne tik nevalgančių mėsos, net ir visų, pasiilgusių naujų sprendimų.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Wendy Han (@wensdelight) on


14. Keto, paleo, grain-free…Pegan!

Pasaulio žmonės jau seniai nebeskirstomi pagal rases, dabar jie skirstosi pagal tai, ką jie valgo.

Keto, ketogeninė ar lietuviškai vadinama angliavandenių ribojimo dieta, – valgymas, kai stengiamasi vengti angliavandenių. Dieta, paremta greitesnio riebalų skaidymo principu, juos skaido ketogeniniai kūnai, kurių organizme pasigamina daugiau vengiant angliavandenių.

Paleo, dar kitaip vadinama Akmens amžiaus dieta, – kai stengiamasi maitintis kaip pirmykščiai žmonės. Mitybos racione – daug neapdoroto, ekologiško ir nemodifikuoto maisto. Didžiąją dalį maisto sudaro vaisiai, daržovės, sėklos, mėsa, žuvis, kiaušiniai. Bet joje nėra pieno produktų, dirbtinų saldiklių, grūdinės kilmės produktų.

Grain-free ar gluten free– valgymas, kai atsisakoma gliuteno turinčių produktų. Dažniausiai jų atsisakoma turint alergiją, tačiau tie, kurie mano, kad gliuteno neturintys produktai bus sveikesni – klysta.

Veganai, atsisakantys bet kokio gyvūlinio prisilietimo turinčių produktų valgo augalinės kilmės produktus. Dažnai jie negauna gausybės vitaminų, mineralų ir sveikųjų riebalų, kaip pavyzdžiui omega-3.

Pegan – kai apjungiami du mitybos būdai – veganiškas ir pirmykščio žmogaus. Ši dieta šiuo metu laikoma topu ir kalba apie tai, jog valgomas itin kokybiškas ir sveikas maistas, atsisakoma cukraus, pesticidų, antibiotikų pripumpuotų ir modifikuotų produktų. Valgoma daug vaisių, daržovių ir maisto turinčio sveikųjų riebalų: riešutų, sėklų, alyvuogių aliejaus, avokadų, žuvų, kiaušinių… Taip, šioje dietoje, priešingai nei veganiškoje, galima vartoti ir gyvūlinės kilmės riebalų. Tačiau reiktų vengti modifikuotų riebalų, pvz. saulėgrąžų, kukurūzų aliejaus. Žuvį reiktų rinktis, turinčia mažiau toksinų ir radioktyviųjų medžiagų.

15. Ekologiškos pakuotės ir fast casual restoranai

Greito maisto restoranai pereina į kitą lygį, – jiems rūpi kokybė, tad atsirado ir naujas terminas fast casual – kasdienio maisto restoranai. Ten vis dar ragausite burgerių ir vištienos sparnelių, tiek apie juos bus viskas pagalvota: nuo padažo, marinato iki pateikimo. Beje, plastiką visiems reiktų pamiršti – arba daugkartiniai indai, arba draugiškai gamtai perdirbami, perdirbti ar lengvai suyrantys bus mūsų rankose (kaip ir planetos ateitis).

 

View this post on Instagram

 

A post shared by DOWNTOWN Food Hall Vilnius (@downtownfoodhall) on

 

View this post on Instagram

 

A post shared by urte_dervynas (@urte_dervynas) on

16. Rūgštis yra naujas saldumynas

Šią tendenciją labai gerai atstovauja kinų maistas (kuris įvardijamas TOP virtuvė). Ten visuose patiekaluose daug rūgšties arba tiesiog skonio suderinamumo pasikliaunant balanso principu. Be to, natūralus cukrus, rūgštesni vaisiai ar vynas vietoj deserto – to reikalauja tautos.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Thida Bevington (@thida.bevington) on


 17. Maistas iš didelių puodų

Didžiulis puodas bus geidžiamiausiu virtuvės elementu. Turkų, pakistaniečių, uzbekų, Kaukazo, Uzbekistano, Artimųjų ir Vidurinės Azijos patiekalai, gaminami viename bendrame puode tampa populiarūs ir sklinda po visą pasaulį. Šitos tradicijos labai glaudžiai susijusios ir su maisto dalinimosi (sharing) kultūra.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by WWW.PLOV.LT (@pavel_chef_kolesnik) on

18. Kokybiški užkandžių rinkiniai

Visi normalūs žmonės apsidžiaugs, nebūtina laikytis keto ar paleo dietų, valgyti vien grybūs ar kanapių šokoladą. Pasaulis nepamiršo ir jūsų. Sūriai iš viso pasaulio, kokybiški riešutai, kumpiai, dešros ir mėsytės, pate, užtepėlės, ančių kepenėlės ir visos gėrybės, kurios ant lentos dažnai keliauja kaip „užkandžiai prie vyno ar alaus“ yra ant bangos. Tačiau kviečiama ragauti, derinti sūrį su džemais, rinktis įvairių rūšių duoneles, patiems gaminti užtepėles ar pirkti iš specializuotų krautuvėlių.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by urte_dervynas (@urte_dervynas) on


19. Valgyti ten, kur apsiperki ir dideli food hall’ai

Neveltui ir Lietuvoje turime tiek puikių turgų ir maisto vietų, kur po vienu stogu įsikūrę maisto kioskai ar furgonai. Ir pasaulis sako taip šitokiems valgymams. Tad eiti pietų ar vėlyvųjų pusryčių į turgų ne tik smagu, bet ir madinga. O tokios tendencijos neatsiranda šiaip sau, jos patinka visiems, nes yra paprastos, neperspaustos ir neįpareigojinčios.

20. Šefai arčiau žmogaus

Tik daugės ir daugės šefų bendravimo su svečiais ir visa visuomene. Kai virtuvės personalas pats prisideda prie maisto išnešimo, virėjai ir šefai pristato savo patiekalus, suteikiama daugiau pridėtinės vertės pačiai vakarienės emocijai. Džiugu, jog ir Lietuvoje tai vyksta. Tendencijas pristatančiuose leidiniuose garsiai kalbama ir apie interkatyvų bendravimą su šefais, atviras vakarienes, įvairių TV laidų, vlog’ų, blog’ų, knygų ar pasirodymo žurnaluose.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Dave Chang (@davidchang) on

 

 

View this post on Instagram

 

A post shared by MasterClass (@masterclass) on

GĖRIMAI:

Be kaktusų vandens ir beržų sulos, be augalinės kilmės pieno ir arbatų (jos visos be galo populiaros ir išgyvena savo sugrįžimo laikus), iš alkoholinių gėrimų šiais metais dėmesiu išsiskirs tekila bei meskalis, romas, natūralus vynas, šeris, kartūs likeriai ir biteriai (bei kokteiliai su jais), sakė ir visoms karčioms, sūrioms, taurioms ir kitokioms alaus rūšims pailsėti lieps lageris.

Bet apie gėrimų tendencijas, be abejo, atskiras rašinys.

50 produktų bei patiekalų, atspindinčių tendencijas:

  1. Grybai (nuo baravykų iki shimeji)
  2. Avižų pienas
  3. Sourdough duona
  4. Fermentacija
  5. Tahini pasta
  6. Harissa
  7. Afrikietiški prieskoniai
  8. Peganizmas
  9. Rykliena
  10. Jūrinės kilmės maistas, ypač dehidratuoti užkandžiai
  11. Jūros druska ir įvairios druskos rūšys
  12. Rūgštis
  13. Clean eating
  14. Bowl’ai
  15. Bulguras
  16. Visokių rūšių ir visokių formų daržovės: moliūgai, ridikai, baklažanai, morkos…
  17. Pacifikų skoniai ir kvapai
  18. Guava, dragon fruit
  19. Kaktusai ir viskas, kas iš jų
  20. Tekila, meskalis
  21. Romas
  22. Natūralus vynas
  23. Šeris
  24. Kartūs likeriai ir biteriai
  25. Lager tipo alus
  26. Sakė
  27. Aštrūs ir rūgštūs kokteiliai
  28. Gerieji riebalai
  29. Probiotikai
  30. Kanapės
  31. Šaldyti trinti desertai su/arba vien iš avokadai, tahini, humuso
  32. Geros kokybės užkandžiai
  33. Geriamas kologenas
  34. Hot-brewed kava
  35. Maisto pop-up
  36. Sėklų sviestai
  37. Dietos
  38. Fast casual ir flex casual restoranai
  39. Maisto turgūs
  40. No cash
  41. Gatvės maisto kultūros įkvėpti patiekalai
  42. Gruzijos, Kaukazo, Uzbekistano virtuvės
  43. Maistas puoduose
  44. Turkiškas maistas
  45. Japoniški prieskoniai ir produktai
  46. Prieinamo visiems vyno meniu
  47. Bespoke indai
  48. Jokio švaistymo ir visų produkto dalių naudojimas
  49. Ekologiškos pakuotės
  50. Ir galvojimas, ką dedi į savo kūną

o

Apie gėrimų tendencijas pakalbėsime dar ir atskirai.

Teisingų metų!

 

 

View this post on Instagram

 

A post shared by urte_dervynas (@urte_dervynas) on

Pabaiga:

Straipsnį rašiau remdamasi situacija visame pasaulyje: stebėdama madas diktuojančius žurnalus, interneto portalus, nagrinėdama, ką rašo tinklaraštininkai ir maisto industrijos žurnalistai, ką siūlo ir kuriomis kryptimis juda pasaulio vedantys restoranai (ir geriausi, ir šiaip trendy), na ir aišku, nuojautos, kuria niekada gyvenime nesiskundžiau ir kol kas mane pavedė nebent santykiuose.

Facebook komentarai:
Share:

Parašykite komentarą

Error: Access Token is not valid or has expired. Feed will not update.
This error message is only visible to WordPress admins

There's an issue with the Instagram Access Token that you are using. Please obtain a new Access Token on the plugin's Settings page.
If you continue to have an issue with your Access Token then please see this FAQ for more information.