#1 Šitas straipsnis buvo rašytas tris kartus. Pirmas, kuris taip ir nepasirodė, pasakojo grynai apie maistą ir vyno derinius, nepriekaištingą aptarnavimą Michelin restorane ir kaip po vakarienės su puodeliu mylimos Earl Grey arbatos rankoje verkiau naktį apdengta pledukais patogiame fotelyje beklausydama, kaip Atlanto vandenyno bangos daužosi į uolas. Maisto ir vyno derinius rasite žemiau, tai kam įdomu, galite pereiti prie skyriaus #3. Kur aprašyti #perfectmatch.
Tačiau mano skaitytojai yra visokio plauko. Ir garbanoti, ir juodaplaukiai, ir ilgaplaukiai. Kai kuriems užtenka išgirsti tik mano emociją ir pamatyti vieną foto. Tada likite prie pastraipos pažymėtos #1.
Įdomu, kas yra Michelin žvaigždžėmis pažymėti restoranai ir kaip jie vertinami – jums tekstai pažymėti #2.
Kas yra Michelin žvaigždės ir kas jas duoda?
#2 Michelin žvaigždutėmis puošiami restoranai neturi tik iš išorės spindėti, kaip žvaigždės. Jų viduje viskas turi būti tvarkoj. Michelin padangų gamintojai jau 1900 metais išleido pirmąjį lankytinų vietų gidą. Mat tikslas buvo – kad kuo daugiau žmonės važiuotų ir kuo daugiau padangų jiems reiktų. O jau nuo 1926 metų į restoranus siunčiami anoniminiai kompetetingi inspektoriai, kurie vertina restorano visumą.
Apie vertintojus
Michelin vertintojai turi būti visiškai passionate / atsidavę / apsėsti maisto, gėrimų ir restoranų rinkos. Jie turi įvertinti ir pastebėti visas detales, turi turėti be galo gerą atmintį skoniui (būtent, ne istorinėms datoms, o skoniui, kvapui), turi gebėti palyginti tokio pat tipo patiekalus. Jie daug laiko ir pinigų investavo į savo žinias. Jie turi būti truputį ir chameleonai, nes turi apsimesti, kad yra tiesiog įprasti restorano lankytojai.
Vertintojai turi būti išprusę maisto ir aptarnavimo, suprasti vyną ir kitus gėrimus, jie neturi būti žinomumo garbėtraškos kitų sąskaita siekdami šlovės. Jie turi būti savo vietoj, na ir yra, nes jie daro savo darbą anonimiškai. Nors dabar jau girdėjau, kad jau ir Michelin pasisako, jog ateis į restoraną (gandai).
Apie žvaigždutes
Michelin žvaigždės, kurios yra 3 plius Michelin rekomenduoja, dalinamos atsižvelgiant į vertintojų įžvalgas bei vertinimus. Jis turi apimti patiekaluose naudojamas technikas, charakterį ir rezultatą. P
ats Michelin teigia, kad jų vertintojams nėra svarbu, ar šakutės paauksuotos, ar stalai iš marmumo, ar jie suręsti iš naudotos 5 metus statinės. Jiems rūpi maistas, be abejo, gėrimų simfonija. Bet faktas, jog į Michelin žvaigždutes pretenduojantys restoranai galvoja apie viską – nuo svečio pasitikimo iki email po jo apsilankymo. Dauguma jų skaičiuoja centimetrus, skirtus vienam žmogui prie stalo ir leidžia tau pasinerti ne tik į maisto, bet į visapusišką kelionę.
Žvaigdžučių reikšmės:
*Michelin žvaigždutė: labai gera vieta apsilankymui, čia rasite virtuvę atitinkančią aukščiausius standartus
**Michelin žvaigždės: nepriekaištingas maistas, atsiskleidžia didis šefo talentas, o patiekalai paruošti ir suderinti iki menkiausių smulkmenų
***Michelin žvaigždės: restoranas vertas atskiros kelionės, skirtos tik jam. Nes ir jame jūsų laukia įsimintiniausia kelionė. Tai aukščiausia viso ko viršūnė, kur esate su kiekvienu kąsniu maloniai nustebintas, kartais šokiruotas ir to, panašu, jog nepamiršite visą gyvenimą.
Keičiasi laikai – keičiasi reikalai
Kiek dabar Michelin susilaukia kritikos? Daug. Nes šefai ir restoranų savininkai kartais pameta dėl to galvas, žudosi, praranda gyvenimus. Ar verta? Neatsakysiu jums į šį klausimą. Tik galiu pasakyti, kad tas pats Michelin kritikuotas ilgą laiką keičiasi. Keičiasi, nes keičiasi pasaulis, keičiasi etiketas, keičiasi valgymo įpročiai ir galimybės.
Michelin** momentas Portugalijoje – „Casa de Chá da Boa Nova”
#3 Būdama Porte (dar apie jį laukia tekstai bei gidas su nuorodomis, kur eiti) nusprendžiau sau pasidovanoti apsilankymą Michelin** restorane. Papasakosiu, ką valgiau ir pasidžiaugsiu gražia emocija, nes nuo pirmos sekundės iki paskutinės viskas buvo puikiai.
Aišku, manęs klausia žmonės apie tai, kad oi čia Michelin restoranai fenci šmenci, viskas sureikšminta ir perdaug suvaidinta. Na bet visgi ne. Buvo gera, tikra, jauku ir labai malonu. Nors maisto ir vyno netrūko, kitą dieną jaučiausi taip gerai, kad net atsikėlus anksti ryte dar nubėgiau rimtą krosą. Tame ir esmė, po kiekvieno pavalgymo, turime jaustis labai gerai viduj. Tai yra indikatorius, kada maistas ruošiamas subalansuotai ir suderinamas tarpusavyje vienas su kitu bei tinkamu gėrimu.
„Casa de Chá Boa da Nova” restoranas įsikūręs prie vandenyno, už Porto. Pastatą suprojektavo garsus portugalų architektas Pritzker Siza.
Šefukas Rui Paula, linksmas ir visiškai crazy. Mačiau jau prieš keliaujant jį Instagram, bet po to viskas aiškiai pasijuto ir realybėje, ir lėkštėj. Kaip ir turėtų būti, aptarnavimo lygmuo toks, jog jautiesi kaip aukščiausio rango didikas ar tiesiog su karūna ant galvos. “Kur esam, tą ir valgysim. Žuvis ir jūros gėrybės vyrauja pas mus”, – pristato koncepciją.
Galima rinktis VI / XII / XXI momentą. Vadina momentais, ne patiekalais. Sutariam, kad užteks XII, nes reikia jaustis nepersisotinus ir subalansuotai.
Aišku, imu vynų derinius, kas, kaip paaiškėjo po to, buvo geriausias sprendimas, nes deriniai buvo tiesiog 10 balų iš 10.
Startavom nuo pusryčių: skrebučio, kuris patiekiamas čia pat skrundantis ant anglių su jūros dumblių sviestu ir miežiais. Alaus pavidalu. Toliau labai jūriškas ir su umami bei sūrumu Arinto vynuogės vynas prie tuno tartaro, kuriame pasislėpusi austrė.
Tradicinio portugališko patiekalo clam a bulhao pato interpretacija ir jūros ežių brullee.
Tuomet “Scarlet Schrimp” – taip viskas ir atrodo. Šis patiko labiausiai. Vietinės krevetės su krevečių ir morkų koncentratu. Priderintas Rose Caladoc vynuogės vynas.
Red Mullet / Viduržemio jūros barzdotė su anakardžiais ir manijokais – Brazilijos įkvėpta. Deriniui vėl vynas wow. Iš 5 skirtingų metų Alvarinho. Jaunesni derliai duoda šviežumo ir minerališkumo, na, o senesni.
Tuomet druskoje su baltymais, kad išlaikytų formą, kepta Atlantinė skumbrė.
Desertų seseija pradedama “De Javu”, vėl ekleras, kuris atrodo taip pat, kaip ir su midijomis. Tik pastarasis saldus.
Keli desertai ir saldainukai po to, su arbata! Kas dabar trendy trendy trendy, ne kava po vakarienės, o arbata (arbata išgyvena aukso amžių, kartoju jums antrus metus tai).
Įdomus “Late harvest”, su vietiniu saldžiu vynu, kuris gaminamas, kaip icewein, patiekiami late harvest vaisiai- padžiuvusios ir dehidratuotos vynuogės, obuoliai ir kita. Viskas į foto netilpo, išvis pafotkinau, galima sakyti labai nevykusiai. Bet dzin, emocija, kurią nešiojuosi po to svarbesnė.
Ir visada galia kiekvienos tokios patirties, kaip ir galia dienos pasakau ačiū gyvenimui, už tai, ką galiu patirti.
