Portugalai sulaukė savo sėkmės valandos. Iš lūpų į lūpas sklinda kalbos apie jų restoranus, socialiniai tinklai mirgėte mirga nuostabiais vaizdais ir alkį žadinančiais valgiais. Po to, kai „Lonely Planet“ įtraukė Portugaliją į labiausiai vertų aplankyti šalių 2018-ųjų topų 10-uką, ne tik lietuviai, bet ir visas pasaulis ėmė plūsti į šią šalį.
Kita svarbi data – 2016-ieji, kai daugiau nei 300 paplūdimių buvo papuošti mėlynomis vėliavomis („Blue Flag“ programos dalyviai vertina paplūdimį ir suteikia jam statusą pagal kokybės standartus, apimančius jo paties būklę ir galimybes užsiimti vandens sporto šakomis).
Kalbant apie gastronomiją, svarbiais laikomi 2017-ieji, kai net 7 nauji restoranai buvo įvertinti „Michelin“ žvaigždutėmis, o 2019-aisiais jomis pasipuošė jau 26 maitinimo taškai.
Be abejo, ne viskas sukasi apie žvaigždes, nors dviem „Michelin“ žvaigždutėmis pažymėtame restorane „Casa de Cha da Boa Nova“ svečiavausi ir pati, labinausi ir ranką spaudžiau žymiam Portugalijos šefui Rui Paulai.
O dabar apie tai, kuo didžiuojasi portugalai ir kodėl verta aplankyti šią šalį
Tekstas spausdintas žurnalos „Geras Skonis” žiemos numeryje 2019/2020.
Įspūdingos bažnyčios
Portugalai save laiko labai religinga tauta. Čia širdį pavergia neregėto grožio katalikų bažnyčios. Nors mane labiausiai domina maistas, lankytinų bažnyčių sąrašas buvo kone tokio pat ilgio kaip ir valgymo vietų. Portugalijoje bažnyčios išties kerinčios: išpuoštos įspūdingomis freskomis, čia persipynusi gotikinė, barokinė stilistika su ekstravagantišku rokoko blizgesiu. Kad ir kokios jūsų religinės pažiūros, visada rekomenduoju aplankyti bažnyčias, nes jos lyg kultūros veidrodis.
Šventasis kelias
Ši šalis gali būti puikiu pavyzdžiui, kaip pritraukti daugiau turistų, naudojant religinius motyvus. Pavyzdžiui, garsusis Šv. Jokūbo kelias (Camino de Santiago), kuriuo piligrimai, ir ne tik jie, keliauja į Santjago de Kompostelos (Santiago de Compostela) miestą Ispanijoje, prasideda
Portugalijoje. Nors daug kas šį kelią siejo tik su Ispanija, portugalai nutarė apie jį kalbėti garsiai. Taip jie pritraukė ne tik daugiau piligrimų, keliaujančių šiuo šventuoju keliu, bet ir turistų, atvykstančių aplankyti tam tikrų stotelių.
Futbolas
Dar vienas religinis motyvas – futbolas. Ar dėl jo dar kyla kam nors klausimų? Tikriausiai ne. Futbolas yra atskira religija, kurios Mozė yra C.Ronaldo.
Miestai ir spalvingos detalės
Porto ir Lisabonos miestų bei Madeiros salos vaizdai atrodo lyg iš atviruko. Ne tik dėl gamtos suformuotų natiurmortų, bet ir dėl jaukių miestelių. Miestų gatvėse ir ant namų sienų gausu spalvotų detalių, margų glazūruotų plytelių, puoštų geometriniais, augaliniais ar siužetiniais elementais, vadinamųjų azulecho. Jos kuria jausmą, lyg vaikščiotum muziejuje ar svečiuotumeis pas ką nors namie. Pastatų sienos drąsiai spalvinamos žalia, raudona, mėlyna, oranžine, rožine spalvomis ir įvairiausiais jų atspalviais.
Neskubėti ir mėgautis
Klausiate: „Kada?“ Atsakau: „Mañana.“ Manote, prastas tonas pasakyti, kad padarysiu rytoj? Portugalai, ispanai, italai ir kiti pietiečiai taip negalvoja. Darbas nėra pats svarbiausias dalykas gyvenime, tad tai, ką gali padaryti
rytoj, daryk rytoj. Laikas sau, laikas su šeima, su draugais – labai svarbus. Pietums portugalai tradiciškai skiria dvi valandas, neatsisako ir taurės vyno ar stiklo alaus. Vakarieniauja vėlai, aštuntą devintą vakaro ir ilgai vakaroja. O savo virtuve ir gėrimais be galo didžiuojasi, kaip ir įspūdingais vynuogynais, iš kurių vynuogių gaminamas pastiprintas portas ir kitas portugališkas vynas.
Kainos
Na, gal portugalai jomis ir nesididžiuoja, bet jomis džiaugiausi aš, 10 dienų praleidusi Portugalijoje. Savaitei (7-ioms dienoms) man užteko 606 eurų. Manote, daug? Bet minusuokite 202 eurus už vakarienę dviem „Michelin“
žvaigždutėmis pažymėtame restorane (kas irgi tokiam restoranui su 12 patiekalų ir priderintu vynu yra nepadoriai pigu), kelionei iki jo ir atgal – 34 eurai (keliasdešimt kilometrų už tokią kaina taksi irgi nebrangu) ir dviejų
dienų kelionę traukiniu į kitą miestą – 18 eurų. Lieka 352 eurai, t. y. 50 eurų dienai.
Tik perspėju, kad aš per dieną lankiausi bent trijuose restoranėliuose ar kavinėse, pirkau skirtingą vyną, važinėjau turistiniu autobusu (19,99 euro), leidau sau visišką pinigų leidimo prabangą. Per „Airbnb“ platformą rasto būsto savininkui už vieną naktį mokėjau 42 eurus, bet mačiau ir pigesnių variantų. Tad viso 92 euriukai parai su pusryčių kava, pusryčiais, aperityvu, vakariene, vakarojimu mieste ir restoranuose, turais po miestą ir puikiu butuku miesto centre.
PORTUGALŲ PASIDIDŽIAVIMAS –
VIETINĖ VIRTUVĖ
Portugalai vertina savo šalies virtuvę. Tai lengvai pastebėti net ir būnant turistu. Mat vaikštinėjant kitų šalių virtuvėms atstovaujančių restoranų reikia gerai paieškoti. Daugumoje vietų siūlomi vietiniai ir tradiciniai patiekalai.
Net ir trendy vietelėse ar kavinėse kepami portugališki pyragėliai pastel de nata, o per tas dienas iš užsienietiškų valgių valgiau tik ryžius (nes juos portugalai mėgsta ir daug kur naudoja), be to, keliuose patiekaluose radau šiek tiek itališkos sūrio ir kumpio.
1 001 ir menkė
Portugalai sako, kad jie turi 1 001 būdą, kaip paruošti menkę. Ši žuvis kepama druskoje, grilyje, jos dedama į kroketus ar spurgas, troškinius. Dar įdomu ir linksma – kai tik ateini į kokį nors restoraną, visur tau sako tą patį: „Portugalai turi 1 001 ir vieną būdą, kaip paruošti menkę, o mes va ruošiame 1002-uoju būdu.“ Juokas juokais, bet menkė čia užima labai svarbią dalį portugalų kultūroje. Bacalhau – įsidėmėkite šį žodį: jis reiškia „menkė“ bendrąja prasme ir „sūdyta ir džiovinta menkė“ kulinarine prasme. Man labiausiai patiko kepta druskoje. Žuvis, paruošta šiuo būdu, tiesiog tirpsta burnoje. Šlakelis gero alyvuogių aliejaus šalia ir ryžių su pupomis ar prabangesnis – omarų (marisco na prasca) garnyras, taurė baltojo portugališko Alvarinho vynuogių vyno, ir tiek.
Sardinės
Mažyčių ir didelių sardinių čia apstu visur. Smulkesnės vadinamos petingas. Sardinių, tiekiamų su tradiciniu ryžių ir pupelių garnyru, verta ne tik paragauti, bet ir vežti lauktuvių. Konservų dėžučių rasite kone visur, net ir oro uoste. Beje, kai kurie restoranai siūlo jas konservuotas ir savo meniu. Patiekia paprastai – tiesiog dėžutėje.
Jūrų gėrybės ir žuvys
Tradicinis patiekalas – amêijoas à Bulhão Pato – moliuskai su kokybišku aliejumi, žolelėmis ir citrinomis. Moliuskai čia keliauja ir į troškinius, ir ne tik. Visos jūrų gėrybės ir žuvys čia mėgstamos ir gausiai vartojamos. Juk Portugalijos krantus skalauja Atlanto vandenynas, kuris ir teikia visą šį gėrį. Be minėtų menkių ir sardinių, čia valgomos skumbrės, dorados, ešeriai.
Amêijoas à Bulhão Pato restorane „O Gaveto”
Caldo verde sriuba
Portugalijos virtuvę apibūdinčiau kaip jaukią, šviežią, šiltą ir nesusireikšminusią. Ją puikiai atspindi tradicinė kopūstų sriuba caldo verde. Čia svarbiausią vaidmenį vaidina lapiniai kopūstai Collard, o jiems akompanuoja svogūnai, česnakai ir bulvės. Sriuba gardinama alyvuogių aliejumi, krapais ir dažnai chourico (čioriso) arba linguica dešrelėmis.
Kiauliena, vištiena, antiena ir ryžiai
Portugalai valgo ne tik jūrų gėrybes – jie į savo racioną įtraukia ir nemažai mėsos. Ryžiai su vištiena arba antiena, žirneliais arba pupelėmis ir papildomai dešrelėmis – tradicinis Šiaurės Portugalijos patiekalas. Restoranuose ragaukite arroz de pato. Kaip jau supratote, dešrelėmis jie
gardina sriubas ir troškinius, taip pat turi alheira com ovo. Šį patiekalą pavadinčiau vėlyvųjų pusryčiautojų svajone: ryžiai, bulvės, salotos, maltos mėsos dešrelės, maišytos su česnakais ir bulvėmis, o ant viršaus – kiaušinis. Kaip lietuviams duona prie visko, portugalams – ryžiai.
Sumuštiniai – bifanas, francesinha ir kiti
Portugalai mėgsta sumuštinius – su dešra, mėsa bei sūriu. Mums artima? O kas sakė, kad nėra mūsų mėgstamų skanėstų atitikmenų. Yra. Tik, pavyzdžiui, francesinha sumuštinis ruošiamas iš kelių sluoksnių mėsos (rūkytų dešrelių, šviežių dešrelių, kumpio ir dar gabalo didkepsnio), su galybe sūrio ir gausybe padažo. Kitas sumuštinis, kurio neparagavus net siūloma neišvykti iš Porto, – bifanas. Tai duonos riekė su vyne marinuotos kiauliena, česnakais ir kitais prieskoniais. Kai kas papildomai deda sūrio. Tokie sumuštiniai valgomi ne tik namie: jie patiekiami aukščiausio lygio restoranuose arba nedidelėse, užeigas primenančiose vietose.
Aliejus
Portugalai, kaip ir visi pietiečiai, turintys galimybę auginti alyvmedžius, daro alyvuogių aliejų. Ši tauta spaudžia tiesiog puikų aliejų. Jo pila ant visų patiekalų, net ir į sriubas.
Vynas
Portugalija žymi portu (supraskite, yra ne tik Porto miestas, bet ir porto vynas). Čia gaminamas baltasis ir raudonasis portas. Vyno eksportas sparčiai auga. Tai vyksta dėl kelių priežasčių. Portą atranda vis daugiau šalių, kurios iki to mažai importuodavo šio vyno. Garsūs restoranai jį įtraukia į savo meniu, o prekės ženklų ambasadoriai dirba nepriekaištingai ir edukuoja vyno mėgėjus. Šio gėrimo kainos sparčiai auga, tad žinovai pereina iš vienų regionų (pvz., Bordo ar Burgundijos) į kitus ir ieško kokybiško vyno alternatyvų. Viena tokių – Portugalija. Doro (port. Douro, isp. Duero) slėnio raudonasis vynas keliauja į vertinimo lentelių topus ir gauna aukščiausius balus. Alentežo regionui prognozuojama šviesi ateitis. Dar šį spalį aplankiau šį fantastinį slėnį ir išsamiai pažinau Symington šeimos vynus, aplankiau vynuogynus, išragavau galybę Graham’s portų bei aplankiau Cockburn’s porto lodžijas. (Apie jas dar bus atskiras straipsnis).
Kava
Portugalai garsėja kaip didžiuliai kavos gėrėjai. Jau ankstų rytą sutiksi juos vietinėse kavinukėse stovinčius prie baro su kavos puodeliu rankoje. Kaip ir italai, kavos jie keliauja į aplinkines vietas, veikiančias galybę metų. Su šviesios duonos ir sūrio sumuštiniu, pastel de nata ar kokia kita bandele jie pradeda dieną. Porto mieste kavos kultūra išgyvena aukso amžių, nes be istorinių taškų vis daugiau atsidaro madingų kavinių, kurių įkūrėjai patys
skrudina kavą.
Pastel de nata ir kiti desertai
Pastel de nata – žymus portugališkas pyragaitis su geltono pudingo kremu. Ne tik turistai, bet ir portugalai mielai jį valgo pusryčiams, užkandžiui ar renkasi desertui. Įdomu tai, jog ir šis, ir galybė kitų desertų ruošiami su kiaušinių tryniais. Baltymai senovėje buvo naudojami drabužiams krakmolyti, tad likdavo daug trynių desertams gaminti.
Beje, Porto mieste veikia nemažai eklerinių – jose didžiulis asortimentas burnoje tirpstančių įvairių skonių eklerų.
KODĖL IR KĄ VERTA LANKYTI PORTE?
Antra dalis su adresais ir nuorodomis jau netrukus.
