D E R V Y N A S

Draugas, vynas ir kraštutinumai

Draugas, vynas ir kraštutinumai

Nuo gurmaniškos vakarienės iki bagetės ir nuo miego duše iki prabangių apartamentų.

(pusryčiai, pietus ir vakarienė)

Miela malonu, jog mano kelyje įdomių, gabių ir gerų žmonių. Dalinuosi vieno iš jų, t.y. Edvino Ališausko įspūdžiais iš kelionės apie vyną, prancūzus, maistą ir kitus įspūdžius. Visko tikrai neatpasakosiu, o ir pačiam pasiliksiu smulkmenų ir istorijų, jog galėtų tiesiai iš lūpų pasidalinti su naujais ir senais pažįstamais.

Ir užbėgdama už akių pati savo straipsneliui, reziumuoju: svarbu paminėti, jog teisingas gero vyno vartojimas tikrai nekenkia sveikatai. Tikram prancūzui, dar ypač kažkiek susijusiam su vyno pasauliu, butelaitis vyno per dieną yra norma. O vieno sutikto pažįstamo senelis, kuris pradėdavo rytą ne nuo kavos, o nuo vyno taurės ir per dieną vidutiniškai išgerdavo litrą – gyveno net 99 metus ir nesiskundė jokiais rimtais sveikatos sutrikimais.

Pokalbiui papildyti vyną iškeitėm į alų, o In vino į The Portobello.  Edvino domėjimasis vynais, gastronomija, restoranais ir visa šita nuostabia kultūra prasidėjo jau seniai jaunysčių pauglysčių vaikystėje. Gražiai tęsiasi dabar ragaujant įvairius vynus, mokantis someljė mokykloje, lankantis restoranuose, dalinantis ir keičiantis patirtimi su šeimos nariais, draugais, darbuojantis restoranų versle ir apskritai imant informaciją iš aplinkos. Liepą pavyko išvykti į Prancūziją (aplankant mylimiausio atlikėjo koncertą Šveicarijoje) ir pasisemti praktikos bei pasižvalgyti po šampano gamybos užkulisius. Ant pečių tik su 17 kg kuprine (joje tilpo ir miegmaišis, ir nešiojamas indelis su nešiojama dujine, ir kiti reikalingiausi daiktai) į kelionę! Planas buvo daugmaž toks: atvykti į Paryžių, aplankyti Epernay (ten svečiavimasis Moet&Chandon rūsiuose),  Ay (tiesiog mėgavimasis vynuogynais ir grožėjimasis šampano namais), Reims’e (Taittinger šampano rūsiai (seniausi apskritai)), koncertas ir šventė gomuriui Šveicarijoje ir aišku, Chateaunuf du Pape. Kitas planas buvo visur tranzuoti ir taip sutaupyti pinigų. Pirmas planas pavyko, o antras nelabai. Iš čia ir atsirado kraštutinumai. Pirmosiomis dienos per keliones po miestelius viską teko išleisti traukiniams, o kadangi prancūzai nepigiausiomis kainomis pardavinėja maistą, bagetės, kriaukšlelės dešros ir sausainiai buvo pagrindinis  maistas (vieną kartą per dieną). Ne ką prabangesnė buvo ir nakvynė kempinge be palapinės – tiesiog ant kilimėlio. O vieną naktį užėjus audrai teko pamiegoti tiesiog duše. Pabundi, nes kažkas lipa tau per galvą į dušą…

(nakvynė keistokoj vietoj)

Aišku, čia tik mini problemėlės, o jos nublanko prieš nuostabius vaizdus, ekskursijos po šampano gamintojų gamyklas ir vyno ūkius. Klodai ir be galo be krašto plytintys vynuogynai…Nuostabi architektūra, bažnyčios, visa galybė statulų, skirtų šampano tėvams (Dom Perignon) ir geriausiems gamintojams. Linkiu visiems patiems apsilankyti ir pamatyti!

(kelias į rojų)

(šampano rūsiai)

Kaip ir minėjau, įsiterpė ir Šveicarija. Dar dienelė be jokio maisto (vėl gi tie brangininkai traukiniai) ir prasidėjo kitas kraštutinis periodas – prabanga. Šveicarijoje laukė artimieji irgi atvykę į tą patį koncertą (Montreux Jazz Festival – Buddy Guy (bliuzo legenda)…laukė ne tik jie. Laukė gardžiausias maistas restoranuose (aplankytas vienas geriausių restoranų Ženevoje Lipp), laukė geriausias maisto palydovas – vynas, laukė viešbučiai ir t.t. Seilė tyso žiūrint nuotraukas su jautienos steikais ir  vietine žuvimi tiesiai iš šalia plytinčio ežero…

(vakarienė Ženevos garsiame restorane Lipp)

Po visos šitos sėkmės ir skanių įspūdžių atėjo kitas mielai malonus periodas. Pagaliau Chateauneuf du Pape – kaimelis ir vyno gamybos namai. Juose daugiausia gaminamas raudonasis vynas. Ten vėl milijonas įspūdžių: gyvenimas apartamentuose, pro kurių balkoną nuostabus viso kaimelio ir vynuogynių vaizdas, pokalbiai prie gero vyno su vyno srities profesionalais. Kad pajustų skausmingesnę vyno gamybos pusę, Edvinas padirbėjo vynuogyne genėjant šakas…Kaip suprantu, darbas ne pats lengviausias ir reikalaujantis daug kantrybės ir jėgos, o ten dirbančią jau 40 metų moterį nuotraukoje aš palaikiau jaunu berniuku…Pasisekė ir to, jog porą dienų atsirado galimybė padirbėti aukšto lygio prancūzų restorane le Jardin du Quai. Nesvarbu, kad lupant artišokus, bet svarbu, jog užmegztos pažintys, netikėta išvyka organizuojant banketą, kuriame vėl gi pasiteikė Edvino mėgstamas atlikėjas  (garsus visame pasaulyje Bobby Mcferrin (http://www.youtube.com/watch?v=yv-Fk1PwVeU ) ir gardi vakarienė su skaniausiomis kokias teko ragauti šukutėmis. Žmonės ten gyvena. Banketas ant Viduržemio jūros kranto, kokybiškas maistas, o naktį prancūzai mėgstamo atlikėjo klausė valtelėse… Stebino restorane naudojamu produktų šviežumas, o dienos ir vakaro meniu buvo keičiamas kasdien atsižvelgiant į tą dieną turimus šviežiausias gėrybes.

(Chatenauneuf du Pape)

(Edvinas tinka čia)

Sutikti žmonės ir apskritai Prancūzija tik dar labiau sustiprino požiūrį, kad dėl nieko nereikia nervintis, nereikia nieko skubinti, gyventi reikia atsipalaidavus ir į viską žvelgti paprastai. Aišku, aš pagalvojau, kad nesvarbu, ar tu esi Prancūzijoje ir turi išskirtinę galimybę mėgautis nuostabiais vaizdais, čia pat gaminamu šampanu ir šviežiom austrėm, Lietuvoje irgi galima gyventi. Šviežios uogos, daržovės, mėsa…natūrali gamta, o dabar jau daug kas moka ir savo vyno pasigaminti.

Jau Lietuvoje, bet vis dar pilnas šviežių įspūdžių ir toliau planuojantis gilinti žinias, keliauti, ragauti ir bendrauti – su tokiu Edvinu sėdėjom šiltą vasaros vakarą ir dalinomės idėjomis.

Facebook komentarai:
Share:

Parašykite komentarą