“Panama Food Garden – maisto kurortas romantiškiausiame Vilniaus rajone, Žvėryne” – taip pristato jie patys save. Tiesos yra, Žvėrynas tikrai romantiškas, pasimatymas šiltnamyje irgi labai romantiška ir šiaip šiltnamis kavinėje/restorane ar restoranas šiltnamyje vidury Žvėryno daržovėms yra tikras kurortas. Jos ten auga sau kaip ponios ir tik tam, kad pritrauktų lankytojus. Bet kad ten skanių ir gerų patiekalų kurortas – kolkas dar ne.
Šį kartą lankomės visai neseniai duris atvėrusiame restoranėlyje “Panama Food Garden”, kuris įsikūrė vietoj “Jaltos”, buvusios itin bohemiškos Žvėryno vietelės, kurioje visai neblogai maitindavo. Nežinia, ar ir buvo toks užmanymas- atgaivinti šią vietą, ar buvo kitoks užmanymas – nudžiuginti visus nematytu konceptu.
Kas labai faina. Į šią vietą neužklysite tiesiog klaidžiodami Vilniaus gatvėmis, ji gražiai pasislėpusi vienoje iš Žvėryno gatvių, pasislėpusi ir už daug žalumos. Balti mediniai stalai, baltos medinės kėdės, senąsias kaimo sodybas primenančios dekoracijos, didžiulis šiltnamis su šviežiomis daržo gėrybėmis bei medžių apsuptas kiemas. Visa tai tikrai primena jaukią kaimo sodybą ‘iš močiutės jaunystės’. Šiltnamyje su jaukiomis lemputėmis taip pat įrengtos valgymo vietos svečiams. Iš tiesų, Lietuvos mąstu tai gan išsiskirianti savo koncepcija vieta. Jauki. Ir kartais kviečianti pabėgti į Smetonos laikų ‘kai močiutės dar buvo mergaitės’ sodybos oazę.
Nuogastavimai dėl esamos restoranų situacijos. Ar aš čia paskutiniu metu tapau didesnė kritikė, ar jau tikrai didžioji dalis maisto gamintojų ir maitintojų yra susipykę su gero maisto kultūra. Na atrodo, jog kone į mėnesį atsidaro po naują restoraną, senos vietos keliasi į naujas patalpas ar atgimsta nauju amplua. Bet ką jie sau galvoja ruošdami maistą? Aš nesuprantu. Kai kuriose jų – iki kaulų čiulpų išdirbta koncepcija, interjeras, aptarnavimas, vyno korta; kitose – dirba tikrai profesionalūs šefai, bet savininkai ‘skraido padebesiais’; dar kitose – netikėtas ir Vilniuje nematytas sprendimas, bet tik tiek; esti ir tokių, kur norėta pristatyti rinkai ‘kažką wow’, bet… Nes tik noro tokiems dalykams neužtenka. Gal bėda yra ta, kad kai kurių vietų savininkų norai ir užmojai yra labai aukšti, bet nepavyksta suburti geros komandos, o kitų bėda, matyt, kad komanda ar šefas parinktas visai neblogas, bet nesutampa jo ir savininkų požiūriai. Ir reikia atminti vieną itin svarbią taisyklę: jeigu labai skaniai gaminate savo vyrui, žmonai ar draugams – tai dar nereiškia, kad jūs nedelsiant galite atidaryti vietą, kurią pavadinate restoranu.
Kur reiktų tobulėti ‘Panamai’. Gal interjeras toks buvo ir suplanuotas, bet perdaug jaučiasi moteriška ranka. Tai nėra blogai darant su saiku, bet kai perdaug, tai perdaug. Ir vertinant iš restoraninės pusės – daug dalykų atrodo gan nepraktiški, kaip namie. Ok, faina, kad viskas ‘kaip namie’, bet camon, mes juk ne namie vakarieniaujame. Ir maistas. Nebandžiau viso meniu, tai negaliu vienareikšmiškai prikibti prie kiekvieno patiekalo, bet prie to ką valgėm – taip. Bandėm avokadų ir krevečių salotas, kurias iš tikrųjų panaudojome kaip užtepėlę and duonos. Krevetės, man pasirodė iš tų indelių, kur jos parduodamos marinuotos ir galima rasti kiekviename prekybos centruose. Tikiuosi, kad tik pasirodė ir ten tiesiog buvo mažytės normalios krevetytės. Salotų esmė – sutrintas visas avokadas, jis pateikiamas su tom krevetėm ir kaparėliais. Mėgstu avokadą ir nebuvo ‘taip neskanu’, bet nieko ypatingo neatradau. Plius per daug kaparėlių, kurių ten, mano manymu, visai galėjo nebūti. Valgėm ir Gnocchi su voveraitėmis ir Parma. Lėkštė pateikta šilta – liuks. Patys Gnocchi nelabai skanūs, sausoki…Mūsų Annos jie šimtą kartų skanesni, kaip ir karis, apie kurį tuoj rašysiu. Gnocchi su voveraitėmis ir Parma – patiekalo idėja super. Voveraitės super, Parmos kumpis pateiktas keptas gabaliukais. Na kaip šoninės gabaliukai, pvz. alla carbonara stiliumi. Gal taip ir reiktų vadinti? Gnocchi su voveraitėmis ir traškiais šoninės gabalėliais. Nes kai lauki parmos, tai ir lauki tokio plonai atriekto kumpio gabalėlio. Ir dar vienas ragautas vakaro patiekalas – Azijietiška vištiena. Kaip ir karis, kaip ir ne karis. Padažas skanus, iš kokosų pieno ir keleto tailandietiškų ingridientų. Bet mokėti už tai, t.y. nelabai aišku už ką, 28lt neverta. Nei Briusly, nei Shanti, nei mūsų Annos ar Ronaldo egzotinė virtuvė. Nei europietiška virtuvė. Nesuprasi.
x
Verdiktas. Vieta faina, gan romantiška. Bet meniu be vientisos koncepcijos ir gal dar reiktų padirbėti ties patiekalais. Toks šviežių daržovių šiltnamis šalia su lietuviškom gėrybėmis ir lietuviškais prieskonais, bet patiekaluose visiškai neatsispindi. Mielieji, išnaudokite Smetonos laikų sodybos atmosferą, šviežių lokalių gėrybių daržą ir vietą, romantiškame Žvėryne ir kūrybą. Jeigu ką – pasikonsultuokite su specialistais, interjero ar meniu kūrimo, juk tam ir egzistuoja skirtingos profesijos ir bendras darbas. Bet grįšiu. Ir ne kartą. Žiūrėsim, gal viskas tik gerės.