D E R V Y N A S

Norvegiško maisto malonumai ir nemalonumai

God dag! Rudenėjanti gamta ir po lietaus kvepiantis miškas, priminė šiandien Norvegiją. Užkąskime jos. Ir pakalbėkime, apie norvegiškos virtuvės ypatumus

Kokios asociacijos jums kyla galvojant apie skandinavišką, o dar konkrečiau norvegišką virtuvę? Žuvis, žuvis, žuvis, žvėriena ir dar kartą žuvis ir žuvis, žvėris ir žvėris. Bent jau man taip buvo. Bet yra ir daugiau ko atrasti ir net ko prarasti maitinantis norvegiškai.

„Į ŠIAURĘ”. Įdomu, jog žodis “Norvegija” išvertus pažodžiui reiškia “į šiaurę”. Šis pavadinimas kilo iš to, jog žmonės metų metais veržėsi į šiaurės gilumas ieškodami naujų žvejybos ir medžioklės plotų. Tradicinės norvegiškos virtuvės pagrindą sudaro ežerų ir jūrų žuvys, miškų ir laukų paukščiai, pieno produktai, grūdai, duona briediena, bulvių patiekalai, uogos.

Kadangi jau seniai nebemadinga rašyti pasikliaujant informacija randama internete ar keliauti pasikliaujant turistams skirta informacija, tad ir aš dalinuosi norvegų valgymo įspūdžiais po dvasinės kelionės su savimi (ir ne tik) po nuostabią gamtą. Pasikliaujant vietinių rekomendacijomis ar draugų, kurie ten gyvena jau ilgą laiką, galima atrasti puikią norvegišką virtuvę.

Norway road

(į šiaurę)

Norway road landscape

ČYRVINIŲ BLYNŲ APSĖSTI. Pradėsiu nuo antro galo ir nuo pačio neįdomiausio patiekalo. Vaflių. Juos norvegai valgo kone kiekvieną rytą, priešpiečiams ir net perpiet. Kartais net ir vakare. Širdutės formos vafliai populiarūs ir visame pasaulyje, tačiau norvegiškai, galima teigti, yra dėl jų šiek tiek pamišę. Juos jie valgo su įvairiomis uogienėmis, medumi, tipišku norvegišku salstėlėjusiu Gudbrandsdalsost sūriu ir grietine ir viskuo, ką tik randa. Tad su skaniais ir įdomiais pusryčiais juos sunku nustebinti, o vėlyvieji pusryčiai (taip vadinami brunch) būdingi tik madingesnėms vietelėms, tarp Oslo gyventojų ar daug keliaujančių verslo ir kitų sričių atstovų. Čyrviniai blynai (jie taip vadinami mūsuose) tokie populiarūs, kad daug kur galite rasti jų formos magnetukus ir kitokius suvenyrus.

Na bet man pasisekė labiau ir aš, būdama pusryčių mėgeja, pusryčiams išnaudojau šviežius kaimiškus kiaušinius, šviežią lašišą bei juos tobulai gaminantį draugą.

eggs roayl poached egg

(homemade pusryčiai)

egg breakfast salmon

(homemade pusryčiai su lašiša)

eggs breakfast salmon

(homamade pusryčiai su lašiša ir vėl)

DUONOS IR BULVIŲ! Pusryčiautojams ir pietautojams siūloma ir kitų patiekalų. Populiariausia – savitarnos principas. Iš čia ir kilęs terminas “švediškas stalas”, kai visas maistas pateikiamas ant vieno stalo ir svečiai patys susideda į lėkštes, ko norintys. Taip ir Norvegijoje. Apart keleto madingų ir gastronominių vietelių, dažniausiai teks valgyti iš bendro ‘katilo’. Ir vėlgi nieko įdomaus ir išskirtinio. Beveik visas maistas yra šaltas, dominuoja šaltos žuvys, kumpiai, makaronų salotos, kiaušiniai, sūrio sumuštiniai ir begalybė duonos. Duoną, kaip ir bulves, norvegai valgo kone su viskuo. Ar tai būtų maltinukai, ar tai būtų lašiša, ar tai būtų dešrelės, ar tos pačios makaronų salotas.

MĖGSTA IŠGERTI. Tik neišsigąskite, nėra ten taip blogai. Jeigu nori – maitinimasis ten gali tapti nuostabus. Kaip tarus, taip ir padarius. Pasiklausius vietinių rekomendacijų ir pakalbinus keletą ten gyvevančių, galima atrasti nuostabių norvegiškos virtuvės patiekalų. Visų pirma, norvegijoje nepritrūksite alaus ir degtinės. Mėgsta jie išgerti. Tačiau ir su vynu nėra taip blogai. Vyriausybė turi netgi savo somelje, kurie sprendžia, kokius vynus importuoti į Norvegijos rinką. Tad dauguma vynų, čia iš gerų vyninių ir aukštos kokybės. Kaip ir kainos.

SKANIOJI NORVEGIŠKOSIOS VIRTUVĖS PUSĖ.

Gravet laks. Marinuota šviežia lašiša. Lašiša ten visuomet šviežia ir labai kokybiška. Norvegai ją marinuoja, atrodytų su itin paprastais pagardais, tačiau svarbiausia yra proporcijos. Kartais jos tampa restoranų paslaptimis ar perduodamos iš kartos į kartą. Kaip pavyzdžiui, 1kg lašišos jums reiktų 50g druskos, 50g cukraus. Ir viskas. O jeigu norite, galite gardinti krapais ar citrina.

Ji valgoma su duona, bulvėmis, kiaušiniene.

gravet laks fjord typical norway cuisine

(Fjorduose atradom nuostabų restoranėlį, kur tiekiamas šviežiausias maistas, tradicinis norvegiškas, bet netradiciškai. Gravet laks.)

Karbonader. Jautienos ir elnienos maltinukas ar jautienos ir briedienos maltinukas. Pateikiamas su karamelizuotais svogūnais ant duonos. Dažnai ir su bulvėmis bei marinuotais agurkėliais. Tik jie saldūs ir ne tokie gardūs, kaip lietuviški.

 fjord typical norway cuisine karbonader

 

(Karbonader su bulvių salotomis, karamelizuotais svogūnais ir, aišku, duona)

Ožkienos dešrelės. Patiekalas, tipinis Fjordų regionui. Dažniausiai tiekiama su duona ir bulvėmis.

 

IMG_4780 copy

 

(Ožkienos dešrelės tame stebuklingame restoranėlyje buvo nuostabios. O pats šefas sakė, kad tą ožką savom rankom nudobė ir pats padarė dešreles)

IMG_4784 copy

(restorano Fjorduose, kuris priklauso slow Food judėjimui šefas ir interjeras)

IMG_4785 copy

(restorano Fjorduose, kuris priklauso slow Food judėjimui šefas ir interjeras)

IMG_4783 copy

(restorano Fjorduose, kuris priklauso slow Food judėjimui šefas ir interjeras)

IMG_4781 copy

(restorano Fjorduose, kuris priklauso slow Food judėjimui šefas ir interjeras. labai malonus šefas, o jo sūnus Italijoje baigęs gastronominius mokslus)

IMG_4777 copy

(vaizdas iš restorano Fjorduose, visai norėčiau čia padirbėti)

o

Norvegų racione labai daug avienos, žvėrienos patiekalų. Iš avies jie valgo kone viską. Avies galva laikoma delikatesu. Lapskaus – nuo senovės likęs patiekalas, kurio pagrindą sudaro sultinys ir “iš vakar” likusi mėsa, su daug daržovių, valgomas su plutine duona. Flesk og duppe – patiekalas iš kiaulienos, jis ruošiamas tokiu principu: kiaulienos lašinys apkepamas ir pašaunamas į orkaitę. Tiekiama su virtomis bulvėmis (vėl) ir baltu padažu (sviestas, pienas, taukai ir miltlai).

Kaip matote, galima atrasti nemažai sąsajų su senolių lietuviška virtuve. Beje, norvegai turi ir ‘baltos’ mišrainės variantą, tai tos pačios bulvių salotos su majonezu, grietinė ir obuoliais. Tiesiog morkos, žirneliai iškeičiami į obuolius. Saldinti gyvenimą jie mėgsta morkų pyragų, o Kalėdoms šaldo specifiniams tam regionui uogas – tekšnes, jų kalba multer.

KAIP GI BE OŽKŲ, AVIŲ IR SŪRIO? Beje, šykštu, negalima neparagauti norvegiško ožkos sūrio Gudbrandsdalsost (apie kurį jau rašiau). Šis sūris gaminamas iš ožkų ir karvių pieno, jas maišant. Jis yra karamelinės spalvos ir karamelės skonio, kuris atsiranda dėl specifinio gamybos būdo, kai dėl karščio pieno cukrus virsta karamele. Jis itin specifinio skonio, apart vietinių, užsieniečiams jis ne itin patinka. Tokio sūrio įsigijau ir aš, jau parvežiau lauktuvių, išdalinau ir pati suvalgiau.

Fjorduose

Skanaus!

Share: