D E R V Y N A S

La Moutarde – bandė būti restoranu, bet nepavyko

2015-05-08 19.16.52

Bistronominį prancūzišką restoraną ‘La Moutard’ ruošiausi aplankyti jau seniai. Ir štai vieną penktadienio vakarą mano pasimatymas su juo nepavyko. Iš anksto labai atsiprašau su juo susijusių žmonių, jame dirbančių ir jį mylinčių klientų. Bet taip gaila pinigų dar niekada nebuvo…

Kaip ten bebūtų, iš pažiūros skamba viskas puikiai, prancūziškas restoranas, šampaninis pavadinimas, geras prancūzas šefas, plati vyno korta, kurioje vynai iš įvairių Prancūzijos regionų. O bet tačiau. Nei vienas iš šių faktų neišgelbėjo nuo to jausmo, kurį jaučiau pavalgius vakarienę. Žodžiu – labai blogai.

Koncepcija. Bistronominis prancūziškas restoranas. Toks jo pavadinimas ir bene koncepcija, tačiau jau vien ant stalų pamačius įbrendintas ‘Vichy; taures vandeniui, tokios kaip būna visokiuose ‘Čili’ ir ‘Fortuose’ ar pakelės užeigose – negeras ženklas. Plius gautas maistas garsiai rėkia, kad joks čia restoranas. Nebent jam neadekvačios kainos apie tai primena.

Interjeras. Interjeras gan neblogas, neperkrautas, su prancūziško stiliaus akcentais. Viskas paprastai. Bet dėl muzikos stokos (ji nevisada grojo) ir dar dėl kažkokios prastos auros buvo nejauku…(nors ėjome šventiškai nusiteikę į pasimatymą)

2015-05-08 19.16.52

Personalas. Kadangi su aptarnavimu apskritai rinkoje gan klaiki situacija, tad palyginus šiame restorane padavėjai aptarnaujant pastangų idėjo gan nemažai. Bet nieko lyginti nereiktų, nes vadinant save restoranu, aptarnauti reiktų profesionaliai, nepriklausomai nuo rinkos. Ačiū Dievui, maloni šypsena ir mandagumas išsprendė daug reikalų. Labai patariu nepagalėti investicijų personalo mokymams.

Maistas ir vynas. O čia prasidėjo smagioji dalis! Iš anksto buvau panagrinėjusi jų meniu. Kadangi planavome paragauti ir išleisti nemažai, tad mano manymu išsirinkau tai, kas galėtų drąsiai atskleisti restorano virtuvę visu skanumu.

La Moutard restaurant review dervynas

Ragavome aštrų tuno tartarą su kiniškų koldūnų tešlos traškučiais. Nei tie traškučiai ten į temą, nei tunas buvo labai geras, vien avokadas ir pomidorai. Esu beveik tokį pat variantą ragavusį ‘Smoke House’ – tai net nėra ko lyginti.

La Moutard restaurant review dervynas

La Moutard restaurant review dervynas

Na gerai, toliau. Aišku, kaip gi neragauti varlių šlauneles provansietiškai. Kadangi varlės šlauneles ragavau pirmą kartą po ilgo laiko (prieš daug metų esu valgiusi paskutinį kartą) negaliu pasakyti, koks tiksliai jų skonis turėjo būti. Bet pagardas šiek tiek vėlėsi burnoje ir labai reikalavo ko nors gazuoto jam nuplauti. Net džiną su toniku teko gerti, kad nuskalaučiau tą riebumą. Na bet varlės, kaip varlės, buvo gan neblogai. Beje, manęs net nepaklausė su kuriuo iš trijų siūlomų tonikų, pageidaučiau kokteilio…

La Moutard restaurant review dervynas

Pagrindiniai. Kaip ir dera ragaujant prancūziškos virtuvės, užsisakiau anties krūtinėlės su saldžiarūgščiu padažu ir kukurūzų paplotėliais. Net nenoriu prisiminti ir komentuoti anties skonio, kurios suvalgiau vos du gabaliukus ir kitus atidaviau draugui, kuris ją valgė tik todėl, kad iš jo jautienos pjausnio išvis buvo pasityčiota.

Antis, aišku, kad buvo perkepusi, nors manęs paklausė, kokios norėčiau. Garnyrui buvo pateiktos traškios morkytės ir šparaginėmis pupelėmis ir žirnių ankštimis. Viskas gerai su garnyru, bet ir prie jautienos tiekti tą patį? Įdomus pasirinkimas… Žodžiu, man morkos ir tas paplotėlis buvo paskutinis išsigelbėjimas pavakarieniauti. O draugo jautienos pjausnys buvo net nevertinamas…

La Moutard restaurant review dervynas

Na ir pabaigai – paražytietiškos creme brulee. Ar tikrai Paryžiaus restoranuose ji pateikiama lyg būtų kugelis valgykloje? Ant tokios servetėlės, ant kokios ‘Taurakalnis’ savo užkandžius klientams teikia… Liūdna. Ir ji buvo net ne tokios konsistencijos, kokia turi būti.

La Moutard restaurant review dervynas

Ir vynas. Iš pažiūrios vyno korta atrodo neblogai, bet nereiktų taip drąsiai eksperimentuoti su Bordo ir Burgundija – iš ten tikrai gero vyno rasti nėra lengva arba kad ir galima, tik jį dar reiktų ilgai palaikyti.

Reziume. Liūdna. Mūsų sąskaita buvo apie 90 eur. Už tokią sumą aš galėjau išsimaudyti šampane arba normaliai pavakarieniauti bet kuriame gerame Vilniaus restorane. Būtų užtekę net ir vieno gero kokybiško patiekalo.

p.s. po to teko eiti dezinfekuoti viso šio maisto. Džiaugiuosi, kad yra tokių vietų, kaip ‘Spiritus’, kuri išgelbėjo mūsų pasimatymą. Ir tiesa, po to sužinojau, kad tą dieną nebuvo pagrindinio šefo ir dar kažkokio virėjo, na bet ar tai pasiteisinimas? Gal tuomet skelbti reiktų: šiandien pas mus prastesnė kokybė, tad 50 proc. nuolaida…

Share: