Žinote, koks yra vienas maloniausių dalykų? Atrasti kažką naujo ir netikėto, ypač kai to neplanuoji. Taip yra su meile, taip yra su maistu, taip yra su vynu.
Tai va toks ir įvykis man nutiko. Nors dar gyvenu vasariškomis atostogų nuotaikomis ir kaupiu jėgas prieš naują atradimų bei derinių sezoną, vis dėlto aplinkybės susiklostė taip, kad degustacijų sezoną teko atidaryti anksčiau. Bet ne prasčiau – su baravykais ir puikiu Soave vynu iš Italijos.
Taip pat pirmą kartą lankiausi ir išbandžiau netoli visų verslo spiečių (‘Europos’ ir kitų verslo centrų) įsikūrusį restoranėlį ‘Burė No.1’.
Atstovas iš vyninės ‘Cantina di Soave’ pristatė jų gaminamus itališkus vynus tarp kurių – Soave, Pinot Grigio, Ripasso, Valpolicella ir Reciotto.
Maistą ruošė restorano ‘Burė No.1’ komanda. Šio restorano, prisipažinsiu, dar nebuvau lankiusi. Bet kaip sakoma, gerus dalykus atrasti niekada nevėlu.
Pirmasis vakaro derinys buvo du skirtingi Le Poesie Soave vynai: vienas Le Poesie Soave DOC, o kitas Le Poesie Soave Classico DOC. Šie Soave gaminami 100proc. iš Garganega vynuogių, nors dauguma Soave gaminami maišant Garganega ir Trebbiano vynuoges. Nors teoriškai antrasis vynas turėjo būti įdomesnis, nustebino tai, jog paprastesnis rūgštesnysis Soave paėmė viršų. Ypač derinamas su lietuviškais virtinukais įdarytais grybais patiekiamais su kreminiu padažu bei sūriu. Pirmojo vyno maloni rūgštis nugalėjo baravykus su riebiu padažu ir maloniai palydėjo į rudenio nuotaikas.
Tad iškart vienas patarimas jūsų rudeniškiems deriniams: raviolli ar virtinukus su grybais derinkite su itališku Soave vynu.
Antrasis vynas (Soave Classico) – itin minerališkais, net saldžių natų aromatais. Nors buvo galima pajusti lengvų grybiškų užuominų, tačiau poskonis buvo trumpas ir per daug lengvas, kad susidorotų su grybais. Tad jį rekomenduočiau rinktis kaip aperityvą.
Po balto, perėjom prie raudono. Kaip ir įprasta. Ragavome Ripasso ir Valpolicella Superiore (2012 metų derliaus). Ir vėlgi naujas potyris! Nors tikėjausi, kad viršų ims valpoličela, bet prie ilgai krosnyje kepto ėriuko patiekto su bulvytėmis, trijų rūšių morkomis, sultinio ir rozmarinų padažu puikiai derėjo Ripasso raudonasis vynas. Stipriai juntami saldymedžio, medienos ir karamelės aromatai persipynę su raudonosiomis uogomis greitai ir gražiai susitvarkė su mediškuoju rozmarinu.
Tad antras puikus derinys – ilgai troškinta ar kepta žemoje temperatūroje ėriena su vidutinio svarumo ir vidutinės struktūros Ripasso.
Ir galiausiai saldusis Reciotto. Kuris pradžioje šiek tiek nuvylė savo perdaug išryškintu saldumu, bet priderintas prie melionų, arbūzų ir itališkų sūrių deserto – maloniai užbaigė vakarienę. Ypač derinamas su Gorgonzola sūriu…
Tik viena pastabėlė, kuri tikriausiai aktuali pačiam restoranui – taurės. Įsivaizduoju, jeigu dar būtų tinkamai priderintos kokybiškos taurės, būtų triskart maloniau. Na, bet tokias klaidas lengva ištaisyti.
Tiek ‘Burė No.1’, tiek vynas, tiek deriniai maloniai nudžiugino ir pastūmėjo su gera nuotaika keliauti į rudenį. O jame tikiuosi daug naujų atradimų ir labai mažai praradimų!
