Kas jums šauna į galvą, kai galvojate apie Izraelio virtuvę? Žydų virtuvė? Humusas ir falafeliai? Beigeliai ir įvairūs troškiniai su ėriena? Taip, šie dalykai siejami su Izraeliu, bet tik kaip maža dalelė viso to gėrio, kurį galite rasti šioje šalyje. Izraelyje kolkas lankytis neteko, bet teko apsilankyti kine „Izraelio virtuvės beieškant”. Į kurį vienareikšmiškai rekomenduoju nueiti.
Off the topic
Įdomu tai, jog dar prieš filmą, šeštadienį vienoje vyninėje sutikau nepažįstamus žmones, kurie kaip tik ragavo iš Izraelio parsivežtą vyną. Mat vieno pono draugas turi vynuogynus ir gamina vyną, labai nedaug. Bet labai gerą. Kadangi esu laimingas žmogus, tai nuo kaimynų stalelo taurę paragauti gavau ir aš. Fantastiška. Subalansuotas ir labai kokybiškas vynas. Taninai kaip arabiškas šilkas, spalva kaip vietinio karaliaus baklažano, o skonis toks spalvingas, kaip ir pačios Izraelio šalies gyventojai (kalbant apie tautų mišrumą).
„Izraelio virtuvės beieškant”
Izraelio kultūriniam palikimui įtakos turėjo tiek vietinės etninės tradicijos, tiek visų Artimųjų Rytų šalių, Šiaurės Afrikos, Viduržemio jūros virtuvės. Ir netgi Lenkijos, Lietuvos, Rusijos virtuvės. Taip, ten gaminamas kugelis, o fine dining restoranuose rasite ir marinuotos silkės su svogūnais, kurią ruošia jaunas šefas, turintis lenkiško kraujo.
Izraelio virtuvė dar ieško savo identiteto, be abejo, dėl visų politinių įvykių, reikėjo šį klausimą atidėti iki paskutinių dešimtmečių. Sunku nebus, nes šalies virtuvė turi tvirtą tradicijų pamatą, yra nemažai šefų, kurie yra visokeriopai nori gelbėti savo šalies virtuvę ir ją iškelti. Kai kurie teigia, kad tai bene geriausia virtuvė pasaulyje, juk įtakos jai turėjo tiek šalių, tiek skirtingų patiekalų, produktų yra atvykusių ir likusių tradiciniais ir gali atgimti naujai.
Izraelio virtuvė – žydiška?
Izraelio virtuvės nereikia painioti su žydišku maistu, nors jos susijusios. Kaip teigia kai kurie restoranų savininkai, jų lankytojai yra pusė per pusę: 50 proc. arabų, 50 proc. žydų. Vis mažiau ir mažiau atskiriamos šios dvi tautos, jos noriai draugauja ir dalinasi savais patiekalais bei ingredientais. Vis dėlto, dar labai daug kur atsižvelgiama į kašruto taisykles ir mažai gaminama iš kiaulienos, žvėrienos patiekalų, kai kurių žuvų. Be abejo, įmanoma rasti ir košerinės mėsos! Nors kone visi filme rodyti šefai iš mėsos renkasi ėrieną.
Lokalumas
Pagrindinis dalykas, kuris pabrėžiamas filme – šviežia produkcija, lokalumas. Filme išvysite kelionę po nemažą kiekį restoranų, pokalbius su garsiais šefais. Tendencija vienareikšmiška – vietiniai ingredientai. Bepigu jiems, klimatas ir visos sąlygos palankios auginti vaisius, daržoves, turėti vietinių kultūrų, šviežios žuvies bei jūros gėrybių, puikaus sūrio, ėrienos, alyvuogių aliejaus ir vyno. Kaip pavyzdys, vienas restoranas taip stipriai palaiko lokalumo koncepciją, kad iš toliausiai atvykęs produktas yra šviežia žuvis, iki kurios 45 minutės kelio. Visi kiti ingredientai – kelių šimtų metrų spindulių. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Pažiūrėję filmą, atrasite jų daugiau.
Aukšto lygio restoranai ir puikus gatvės maistas
Filmo herojus – šefas Michaelis Solomonovas. Jis filme tapo gidu po kulinarinį Izraelio pasaulį. Savo knygoje apie Izraelio maistą jis apibendrina: „Izraelyje mano gomurys niekad nepavargdavo. Vos nusibosdavo vienas patiekalas, jį bemat pakeisdavo kitas. Visada atsirasdavo naujų užkandžių, kurių reikėjo paragauti, naujų skonių, žadinančių apetitą“.
Izraelyje nemažai aukšto lygio restoranų. Kaip pasakojo knygą „Izraelio skoniai. Šventės ir kasdiena” pristačiusi Neda Degutienė, jos vienas bičiulis, kuris skraido privačiu lėktuvu, vykdamas į susitikimus specialiai daro lanką ir apsistoja vienam vakarui Tel Avive tik tam, kad nueitų vakarienės. Daug ragavęs ir matęs verslininkas niekur kitur neranda tokių tobulų vietų vakarienei.
Šalia fine dining restoranų, gausu ir gatvės maisto, kuris čia taip pat ruošiamas su meile ir yra didelis įkvėpimo šaltinis šefams visame pasaulyje. Humusas, falafeliai ar pusryčių patiekalas šakšuka atsiranda ir vidutinės klasės restoranų meniu ir jau pas mus!
Maistas Izraelyje yra neatsiejama kultūros dalis. Vaišingumo, svetingumo vertybės itin svarbios šioje šalyje, kur prie stalo susėdama ilgam, o vakarienė pradedama dalinantis daugybe užkandžių, vadinamųjų mezze, tarp kurių itin populiarios įvairių skonių bei tekstūrų baklažanų užtepėlės – baba ghanouj, salat hatzilim, marokietiškos kilmės pomidorų ar morkų salotos, pagardintos citrina bei kuminu, įvairios marinuotos daržovės ir alyvuogės.
Vynas
Ir dar apie vyną. Kaip jau minėjau, visai ką tik teko vieno jų vynų paragauti. Pabandykite ir jūs juos atrasti. Vis dėlto, reiktų nepamiršti, jog vynas čia gamintas jau prieš tūkstančius metų. O ir klimatas vynuogėms čia palankus. Atgimusiai vyndarystei įtakos turėjo prancūzai, kurių stiliaus vynus ir bandyta kopijuoti. Tačiau žmonėms po 80-ųjų žmonėms vis daugiau keliaujant, buvo atrastas Naujojo Pasaulio vynas, Kalifornijos, JAV vynai. Dabar Izraelyje auginama daug rūšių vynuogių ir gaminami įvairios stilistikos vynai. Košerinis vynas taip pat populiarus. Ir pačiame Izraelyje, ir visame pasaulyje. Pagrindinis skirtumas jį darant, jog vyną prižiūrėti gali tik žydas besilaikantis šabo.
Filmo rekomendacija
Atraskite Izraelyje ir jūs. Pradžai – filme. O visiems ir sau linkiu ten nuvykti.
‘In Search of Israeli Cuisine / Izraelio virtuvės beieškant / 2016 / Jungtinė Karalystė, Roger Sherman’
Po filmo gavom ir dovanų nuo „Zatar. Falafel & hummus”!
