D E R V Y N A S

Pokyčiai ant medinės lentelės (ir mano bei Kristės fotosesija)

Pokyčiai turi atverti naujų galimybių, tapti tarpine stotele iki savo tikslų įgyvendinimo ir in the end of the day pagerinti gyvenimo kokybę. Tam tikrais gyvenimo etapais mes suprantame, kad reikia daryti pokytį. Bet. Pasakyti lengva, o padaryti – ne visai.

Norėdama pati įsikvėpti ir įkvėpti jus, atsakymo į klausimus (kaip pasiryžti pokyčiui? Kaip nebijoti suklysti? Nuo ko pradėti?) nusprendžiau paieškoti pokalbyje su tinklaraštininke Kristina Pišniukaite („Ant medinės lentelės“).

Ši žavi moteris yra padariusi kelis rimtus pokyčius, kurie padėjo atrasti savo veiklą, pagerinti gyvenimo kokybę ir tiesiog tapti laimingesne.

Straipsnis talpintas žurnale “Small Planet. Asmeninis Skrydžių palydovas” , numeryje 2018 Nr.9.

Foto: Lina Jushke

Priešistorė 

Kristina man yra labai artima savo mąstymu ir gyvenimo pokyčiais (ir, beje, tatuiruotėmis, nes abi turime po savo tinklaraščio logotipą ant kairiosios rankos riešo: ji – lentelę, o aš – lūpas). Esame „beveik draugės“, nes, kai socialinėje erdvėje (ir ne tik joje) ilgus metus stebi žmogaus veiklą, atrodo, galėtum apie jį papasakoti daugiau nei jis pats apie save.

Intarpas apie mane

„Urte, kaip tu spėji?“ – interviu prasideda mano pašnekovės klausimu man, o ne mano – jai. Vis dėlto išties daug kam mano gyvenimo būdas ir darbas atrodo visavertis, apimantis daug veiklos sričių, o kai kas netgi sako, kad išvis „neįmanoma tiek suspėti“.

Tada susimąstau – juk šio žurnalo numerio tema man labai artima. Kai užsiimi mėgstama veikla, tu viską spėji. O kad užsiimtum mėgstama veikla, reikia daryti pokytį ir truputį išeiti iš komforto zonos. Tad skaitykite ir mąstykite. O po to darykite.

Beje, tiems, kas dar nežino, esu kulinarijos studijų, restoranų ir vienos desertinės prekės ženklo vadovė, tinklaraščiowww.dervynas.ltautorė, restoranų konsultantė, someljė ir dar, pasirodo, nuomonės formuotoja(angl. influencer),užsiimanti įvairiais projektais.

Apie medinę lentelę 

Kristina yra viena žinomiausių šiuolaikinių maisto tinklaraštininkių, kuri viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti moderniai, daugelyje savo receptų vengti glitimo, karvės pieno produktų bei kiaušinių. Įsibėgėjus asmeninei veiklai ji metė ofisinįdarbą ir pradėjo dirbti maisto srityje. Galiausiai, dirbusi kelerius metus su restoranų rinkodara („Jurgis ir Drakonas“, „Grey“), metė ir tai. Negana to, metams dėl sveikatos problemų ji pati atsisakė glitimo, karvės pieno produktų ir kiaušinių. Sudėjus visa tai išėjo labai geras rezultatas – žinoma maisto tinklaraštininkė ir laiminga moteris.

Vadovaujamąjį darbą iškeitė į vadovavimą pačiai sau 

Urtė: Kristina, sakai, kad vienas svarbiausių tavo gyvenimo pokyčių – darbo pakeitimas. Papasakok savo istoriją visiems.

Kristina: Pirmiausia, esu laiminga. Čia tiesiog, kad žinotum… Na, o trumpai tariant, dirbau vadovaujamąjį darbą biure, bet dažnai susimąstydavau apie tai, kaip dar geriau iškepti vištą. Maistas buvo mano aistra ir pomėgis. Čia suveikė mano požiūris ir mąstymas – niekada nenorėjau visą gyvenimą dirbti vienoje vietoje, eiti ryte į darbą, grįžti penktą ar šeštą valandą, o pagrindiniu išsigelbėjimu iš rutinos laikyti savaitgalius. Jaučiau ir tvirtai žinojau, kad vieną dieną imsiuosi mėgstamos veiklos.

Rinkodaros išmoko gyvenimo mokykloje

Urtė: Metusi darbą biure, išėjai dirbti į restoranus? Ko pasisėmei iš šio laikotarpio?

Kristina: Metusi darbą pirmiausia padariau metų mąstymo pauzę, o tuomet buvo keleri metai rinkodaros srityje dviejuose restoranuose. Nenorėjau tapti šefe ar dirbti virtuvėje, tačiau norėjau būti šalia maisto. Esu dėkinga šiai gyvenimo mokyklai, nes ten iš praktikos išmokau ir sužinojau daug kulinarijos verslo subtilybių. Sužinojau, kaip reikia nufotografuoti ir ką parašyti, kad nuotraukos sulauktų daug dėmesio. Išmokau, kaip surinkti vis daugiau ir daugiau sekėjų.

Gyvenimas ant medinės lentelės

Urtė: Papasakok, kaip atsidūrei „Ant medinės lentelės“?

Tinklaraštį jau buvau pradėjusi rašyti anksčiau. Iš pradžių šį pomėgį derinau su darbu, bet jau tada jaučiau, kad tai yra tikrasis mano kelias. Mano širdis ir mintys jau tada buvo padėtos namie ant medinės lentelės. Taip ir tapau profesionalia namų virtuvės fėja (juokiasi).

Urtė: Esi viena žinomiausių šiuolaikinių maisto tinklaraštininkių Lietuvoje. Kur slypi tavo sėkmė?

Kristina: Manau, kad man tiesiog sekasi. Juk ne kiekvienam lemta atrasti savo mėgstamą sritį ir veiklą. O kalbant apie mane kaip tinklaraštininkę, manau, kad atsiradau tinkamoje vietoje, tinkamu laiku. Išnaudojau dar visai naują Lietuvos skaitytojams nišą.

Mitybos pokyčiai atvėrė dar daugiau galimybių

Urtė: Tavo niša – šiuolaikiniai patiekalai, daugeliu atvejų be glitimo, kiaušinių ir karvės pieno produktų. Žinau, kad tai atsirado ne šiaip sau, o iš reikalo. Pasidalyk šia istorija.

Kristina: Dar dirbdama restorane jausdavau labai nemalonius pilvo skausmus ir nujaučiau, kad kažkur yra problema. Nuėjusi išsitirti, sužinojau, kad turiu atsisakyti produktų, kuriuose yra glitimo, visų karvės pieno produktų bei kiaušinių. Tuomet pradėjau gaminti patiekalus be jų.

Urtė: Tai tapo tavo koziriu į veganų ir vegetarų širdį?..

Kristina: Mano tinklaraštyje yra receptų, tinkamų ir tos grupės žmonėms, tačiau receptus kuriu visiems. Pati valgau mėsą, žuvį, kruopas. Be to, praėjus metams, mažais kiekiais pradedu eksperimentuoti ir su tuo, ko negalėjau valgyti iki to. Galiausiai juk nereikia suvalgyti visko, ką pagamini!

Urtė: Tai vis dėlto ar tau tenka daug gaminti?

Kristina: Išties, kad įsivaizduotumėte mastus – pas mane per savaitę du kartus vyksta pasiruošimas Kūčioms ar Kalėdoms. Be abejo, daugumą patiekalų kartu su vyru ir suvalgome.

Urtė: Tiesa, daug populiarumo sulaukė ir tavo mitybos programa savaitei. Iš kur tiek kantrybės gaminti kiekvieną sekmadienį ir planuotis maistą visai savaitei?

Kristina: Pirmiausia, esu visiška planuotoja. Draugai juokdavosi iš manęs, kaip galima viską taip planuoti ir nepalikti vietos ekspromtui. Juokdavosi iki tol, kol pradėjau iš to uždirbti pinigų (juokiasi). O antras svarbus faktorius – sveikata. Per dienas dirbdavau restorane, būdavo gėda prašyti virtuvės patiekalų be to, ano ir trečio. Tad nusprendžiau maistą neštis ir planuotis pati. Juk man ne viskas tiko. O po to ir daugeliui mano skaitytojų tai tapo geru įpročiu.

Urtė: Gal pasidalytum su skaitytojais, nuo ko pradėti maitintis sveikiau?

Kristina: Visų pirma, reikėtų žinoti, kas tinka jūsų organizmui. Galbūt netoleruojate kurių nors produktų ir jie tiesiog gadina jūsų gyvenimo kokybę, nes suvalgę jų jaučiatės prastai. O šiaip galite pradėti ir nuo sveikesnio pagrindo. Tiesiog savo virtuvėje turėkite sveikesnių kasdienių produktų. Pavyzdžiui, gero aliejaus, baltą cukrų pakeiskite klevų sirupu, įsigykite šalavijų sėklų, visuomet pravers maistingos kruopos, džiovinti vaisiai ar liofilizuotos uogos.

Urtė: Ką manai apie ekologiškus produktus? Ar būtina pirkti tik juos?

Nesu absoliuti ekologijos gerbėja. Aišku, kai yra galimybė, perku ekologiškus produktus, bet dažniausiai tiesiog renkuosi maksimaliai gerą produktą.

 

 

Pokalbiui rutuliojantis į pabaigą, aš sau tyliai pagalvoju, kad ir aš taip elgiuosi. Kalbant ne tik apie produktą, o apie visą situaciją. Manau, kad Kristina išsirinko maksimaliai gerą scenarijų. Ir kaip ji pati sako, ši stotelė – beprotiškai žavi. „Jaučiuosi laisva, rami ir visa tai labai tinka mano prigimčiai bei gyvenimo būdui“, – užtikrintai pokalbį užbaigia mergina.

Sėkmės ir teigiamų pokyčių mums visiems!

 

Share: